Greitkelis, staiga užsidega variklio lemputė arba išsileidžia padanga. Vairuotojas suka į dešinę, sustoja kelkraštyje ir galvoja: „Pastovėsiu čia dešimt minučių, kol susitvarkysiu.“ Būtent čia slypi klaida, apie kurią mažai kas susimąsto. Populiarus klausimas „kiek laiko galima stovėti avarinėje juostoje“ Lietuvos Kelių eismo taisyklėse apskritai neturi atsakymo minutėmis – nes pati taisyklė sukonstruota visai kitaip.
Pirmas netikėtumas: „avarinės juostos“ KET nėra
Tai, ką vairuotojai kasdien vadina „avarine juosta“, taisyklėse vadinasi kelkraščiu. Ir jis nėra vieta, kurioje galima stovėti pagal norą. Automagistralėse ir automobilių keliuose (greitkeliuose) galioja aiškus draudimas: pagal KET 174.2 papunktį, ten sustoti arba stovėti draudžiama, išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles. Vadinasi, klausimas turėtų būti ne „kiek laiko galima stovėti“, o „ar apskritai galima“. Ir dažniausiai atsakymas – ne.
Panašiai griežtai vertinamos ir kitos juostos: pagal KET 150.2 papunktį sustoti ir stovėti draudžiama skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose. Tos zonos skirtos judėjimui, ne sustojimui.
Skirtumas, kurį svarbu suprasti: sustojimas ir stovėjimas
KET skiria dvi sąvokas. Sustojimas – tai trumpas transporto priemonės nejudinimas keleiviams įlaipinti ar išlaipinti arba kroviniui pakrauti ar iškrauti. Stovėjimas – tai ilgesnis, tikslingas sustojimas ne dėl šių priežasčių. Bet greitkelyje šis skirtumas praktiškai nesvarbus – ten draudžiama ir viena, ir kita. Todėl nesvarbu, ar planuojate „tik minutėlei“ atsakyti į skambutį, ar pailsėti dešimt minučių: pats sustojimo faktas kelkraštyje jau yra pažeidimas, jei tai ne priverstinė situacija.
Antras netikėtumas: net avarijos atveju laiko riba nenurodyta
O kas, jei automobilis tikrai sugedo ir sustoti teko priverstinai? Čia ir slypi antras netikėtumas – KET nenurodo, kad galima stovėti „X minučių“. Vietoj to KET 151 punktas reikalauja visai ko kito. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti draudžiama, vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, o svarbiausia – kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.
Frazė „kuo skubiau“ ir yra tikrasis atsakymas. Nėra jokių leidžiamų 15 ar 30 minučių – yra tik pareiga pašalinti automobilį taip greitai, kaip įmanoma. Jei sugedus automobilio negalima pastumti į saugią vietą, būtina tinkamai pažymėti sustojimo vietą ir laukti pagalbos už kelio ribų, o ne salone.
Kiek kainuoja klaida
Sustojimas ar stovėjimas ten, kur tai draudžiama, nėra vien teorinis pažeidimas. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET tai draudžiama, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. To paties straipsnio 1 dalis atskirai numato ir baudą už eismo tvarkos automagistralėse bei greitkeliuose pažeidimą – taip pat nuo 30 iki 90 eurų.
Suma gali ir išaugti. Jei netinkamai sustojęs automobilis sukelia pavojingą situaciją – priverčia kitus staigiai stabdyti ar keisti kryptį, o greitkelyje tai ypač tikėtina – pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bauda siekia jau nuo 170 iki 230 eurų. Ir tai dar ne blogiausia: kelkraštyje stovintis automobilis didelio greičio kelyje yra viena pavojingiausių kliūčių apskritai.
Ką iš tikrųjų daryti sugedus greitkelyje
Jei automobilis sugedo greitkelyje, saugiausias veiksmų nuoseklumas paprastas. Kiek įmanoma pasitraukite į dešinįjį kelkraštį ar, jei įmanoma, už kelio ribų. Iškart įjunkite avarinę signalizaciją ir apsivilkite atšvaitinę liemenę. Už automobilio, saugiu atstumu, pastatykite avarinio sustojimo ženklą. Ir svarbiausia – patys su keleiviais pasitraukite už atitvarų, ne likite salone ar prie automobilio. Tik tada kvieskite techninę pagalbą ar, esant pavojui gyvybei, skambinkite 112. Kelkraštis greitkelyje – ne poilsio vieta, o tik laikina priverstinio sustojimo zona, kurioje kiekviena papildoma minutė didina riziką.
