Ar privalote laukti, kol pėsčiasis visiškai pereis perėją, ar galite pajudėti anksčiau? Šis klausimas nuolat sukelia ginčus tarp vairuotojų, o teismų praktika rodo, kad net pareigūnams ne visada aišku, kaip taikyti taisykles. Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET) atsakymą pateikia konkrečiai – tačiau jis sudėtingesnis, nei daugelis mano.
KET atsakymas: laukti nebūtina, bet yra griežta riba
Pagal KET 32 punktą, vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėsčiasis, kurį privaloma praleisti, neišėjo iš vairuotojo užimamos eismo juostos. Tai reiškia, kad laukti visiško perėjimo nereikia – bet pajudėti galima tik tada, kai pėsčiasis jau paliko jūsų juostą.
Praktiškai: jei kelias turi dvi eismo juostas jūsų kryptimi ir pėsčiasis jau perėjo jūsų juostą bei yra kitoje – galite pajudėti. Tačiau jei pėsčiasis vis dar jūsų juostoje ar ties ja – privalote laukti.
Lietuvos taisyklės griežtesnės nei daugelyje ES šalių
Nuo 2018–2019 metų KET pakeitimų Lietuvos taisyklės tapo ypač griežtos. Pagal KET 30 punktą, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų pėsčiąjį, kuris:
- Jau įžengė į bet kurią vairuotojo važiavimo krypties eismo juostą
- Žengia į perėją
- Stovi prie važiuojamosios dalies krašto ir laukia galimybės įžengti
Trečiasis punktas – daugiausiai ginčų keliantis. Anksčiau reikėjo praleisti tik jau į važiuojamąją dalį įžengusį pėsčiąjį. Dabar – ir tą, kuris dar tik stovi prie krašto ir laukia. Ne vienas vairuotojas forumuose stebėjosi: „Jei žmogus tiesiog stovi prie perėjos – ar tikrai privalau sustoti?” Atsakymas – taip, jei jis aiškiai laukia galimybės pereiti.
Baudos ir pasekmės
Pėsčiojo nepraleidimas perėjoje pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 4 dalį užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų. Be to, gali būti atimta teisė vairuoti nuo 1 iki 6 mėnesių.
Jei pažeidimas fiksuojamas administraciniu nurodymu ir vairuotojas sutinka sumokėti per nustatytą terminą, siūloma pusė minimalios baudos – 30 eurų. Tačiau teisės vairuoti atėmimo rizika išlieka, ypač jei pažeidimas sukėlė pavojų pėsčiajam.
Ką rodo teismų praktika
Lietuvos teismuose nagrinėjamos bylos atskleidžia, kad situacija ne visada vienareikšmė.
Šilutėje 2024 metais vairuotojai buvo paskirta 70 eurų bauda už pėsčiojo nepraleidimą nereguliuojamoje perėjoje. Tačiau teismas baudą panaikino – vaizdo įrašas parodė, kad pėsčiasis pats objektyviai įvertinęs situaciją praleido automobilį, kuris jau buvo prieš pat perėją. Teismas priminė ir pėsčiųjų pareigas: pėstysis turi įvertinti atstumą ir greitį prieš žengdamas.
Širvintose 2019 metais vairuotojas teigė, kad perėja su saugumo salele yra „dvi atskiros perėjos” ir kad jis nematė pėsčiojo. Teismas konstatavo, kad tai viena perėja, ir 30 eurų bauda palikta galioti.
Daugiajuostis kelias – kaip taikyti taisyklę
Kelyje su keliomis eismo juostomis kiekviena kryptimi situacija aiškesnė. Kai pėsčiasis jau perėjo jūsų važiavimo krypties juostą ir yra priešingos krypties juostose – galite pajudėti.
Tačiau kelyje su viena juosta kiekviena kryptimi KET reikalauja praleisti pėsčiąjį, esantį bet kurioje juostoje – tai reiškia, kad praktiškai reikia laukti, kol jis visiškai pereis.
Pagal KET 31 punktą, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo kita transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo.
Šeši patarimai, kurie apsaugos nuo baudos
Kelių policijos atstovai pabrėžia: dauguma avarijų perėjose įvyksta ne dėl tyčinio agresyvaus elgesio, o dėl prasto numatymo. Štai ką galite padaryti:
- Artėdami prie perėjos – visada lėtinkite, net jei nematote pėsčiųjų
- Stebėkite ne tik perėją, bet ir šaligatvius – nuo 2019 m. privalote praleisti ir stovintį prie krašto pėsčiąjį
- Nenaudokite perėjos kaip lenkimo zonos – KET draudžia lenkti prieš pat perėją ir joje
- Neblokuokite perėjos grūstyje – jei už perėjos spūstis, nesustokite ant perėjos
- Tamsiuoju paros metu – dvigubai daugiau atsargumo, KET to reikalauja tiesiogiai
- Vaizdo registratorius – jūsų draugas: teismų praktika rodo, kad įrašai gali ir patvirtinti, ir paneigti pažeidimą
