Atsukus variklio alyvos įpylimo dangtelį ir ant jo pamačius gelsvai baltą, majonezą ar sviestą primenančią masę, pirmoji mintis dažnai būna apie brangų variklio remontą. Tačiau toks vaizdas ne visada reiškia prakiurusią cilindrų galvutės tarpinę.
Ypač rudenį ir žiemą šviesi emulsija gali atsirasti dėl gerokai paprastesnės priežasties – kondensato, kai automobilis nuolat naudojamas trumpoms kelionėms ir variklis nespėja tinkamai įšilti.
Kaip atsiranda „majonezas“?
Degant degalams ir keičiantis temperatūrai variklyje susidaro drėgmė. Kai variklis pasiekia normalią darbinę temperatūrą ir pakankamai ilgai joje dirba, didelė dalis drėgmės pasišalina per karterio ventiliacijos sistemą.
Tačiau jeigu automobilis kasdien nuvažiuoja tik kelis kilometrus, ypač esant vėsiam orui, variklis gali nuolat likti nepakankamai įšilęs.
Vandens kondensatas tuomet susimaišo su alyvos garais ir gali suformuoti šviesią kreminę emulsiją. Ji dažnai labiausiai matoma ant alyvos įpylimo dangtelio ir aplink kaklelį.
Kodėl problema dažnesnė šaltuoju metų laiku?
Autokult pažymi, kad toks reiškinys dažniausiai pastebimas nuo rudens iki pavasario. Žemesnė aplinkos temperatūra reiškia, kad varikliui reikia daugiau laiko visiškai sušilti.
Lietuvos klimato sąlygomis tai ypač aktualu vairuotojams, kurie automobilį naudoja tik trumpam maršrutui į darbą, parduotuvę ar mokyklą.
Jeigu kiekviena kelionė baigiasi varikliui vos pradėjus šilti, drėgmė nespėja išgaruoti.
Ar padeda ilgesnė kelionė?
Jeigu emulsijos priežastis yra vien kondensatas, reguliari ilgesnė kelionė, per kurią variklis visiškai pasiekia darbinę temperatūrą, gali padėti sumažinti problemą.
Autokult rekomenduoja retkarčiais automobiliui leisti tinkamai įšilti ilgesnėje kelionėje. Tai nereiškia, kad šaltą variklį reikia agresyviai sukti aukštomis apsukomis. Kol alyva ir aušinimo skystis neįšilę, variklį verta apkrauti saikingai.
Kada „majonezas“ jau turėtų kelti nerimą?
Vien šviesi apnaša ant dangtelio nėra pakankamas pagrindas diagnozuoti rimtą gedimą. Tačiau jei kartu atsiranda kitų simptomų, situaciją turėtų įvertinti specialistas.
Didesnio dėmesio verta, jei:
- pastebimai mažėja aušinimo skysčio lygis;
- emulsija matoma ne tik ant dangtelio, bet ir alyvoje;
- variklis pradeda kaisti;
- iš išmetimo sistemos nuolat sklinda neįprastai daug baltų garų jau įšilus varikliui;
- alyvos lygis ar jos išvaizda neįprastai keičiasi;
- variklis pradeda dirbti netolygiai.
Tokie požymiai gali turėti įvairių priežasčių, todėl diagnozuoti vien pagal spalvą nereikėtų.
Vasarą toks reiškinys mažiau įprastas
Autokult atkreipia dėmesį, kad šiltuoju metų laiku šviesios emulsijos atsiradimas vertas didesnio dėmesio. Kai aplinkos temperatūra aukšta, variklis įšyla greičiau, todėl vien kondensatu paaiškinti didelį emulsijos kiekį gali būti sunkiau.
Vis dėlto ir vasarą svarbus naudojimo režimas. Automobilis, kuris užvedamas tik labai trumpoms kelionėms, vis tiek gali nepasiekti optimalių sąlygų.
Patikrinkite ne vien dangtelį
Vertinant situaciją verta patikrinti variklio alyvos lygį ir būklę pagal gamintojo nustatytą procedūrą, taip pat aušinimo skysčio lygį šaltame variklyje.
Jeigu automobilis turi tradicinę alyvos matuoklę, galima apžiūrėti ir ant jos esančią alyvą. Vien nedidelė emulsija ant šalto dangtelio ir normali alyva karteryje yra visai kitokia situacija nei pieno spalvos alyva visoje sistemoje.
Svarbiausia – stebėti pokyčius
Po ilgesnės kelionės verta dar kartą apžiūrėti alyvos įpylimo dangtelį. Jei apnašos sumažėja ir nėra kitų simptomų, tikėtina, kad svarbią jų atsiradimo dalį sudarė kondensatas.
Jei emulsija nuolat grįžta, jos daugėja arba kartu dingsta aušinimo skystis, delsti su diagnostika nereikėtų.
Taigi pats „majonezas“ po alyvos dangteliu dar nėra nuosprendis varikliui. Tačiau tai yra naudinga užuomina apie automobilio eksploatavimo sąlygas – ir priminimas, kad varikliui nuolatinės kelių minučių kelionės nėra idealus darbo režimas.
