Šiandien ISA sistema, privaloma visuose naujuose ES automobiliuose nuo 2024 m. liepos, tik įspėja vairuotoją garsu ar vibracija, jei viršijate leistiną greitį. Europos Komisija dabar svarsto kitą lygį – sistemą, kuri automobilio tiesiog neleis pažeisti ribos. Vietoj įspėjimo, bortinė elektronika tiesiogiai ribotų kuro tiekimą ar elektros variklio galią, kad automobilis fiziškai negalėtų viršyti nustatyto greičio konkrečiame kelio ruože.
Ar tai reiškia, kad greičio mėgėjai netrukus liks be pasirinkimo? Diskusija dar tik prasideda, bet reakcija jau dabar audringa.
Kaip tai turėtų veikti
Sistemai reikėtų GPS navigacijos, greitaveikio 5G ryšio realaus laiko kelio duomenims gauti ir patobulintų kelio ženklų atpažinimo kamerų. Panašios technologijos jau iš dalies egzistuoja – dabartinė ISA sistema veikia kaip patarėjas. Perėjimas prie priverstinio ribojimo reikštų, kad automobilis taptų aktyviu eismo saugumo kontrolės dalyviu, o ne tik pasyviu įspėjimų šaltiniu. Europos Komisija pabrėžia, kad diskusija dar ankstyvoje stadijoje, tačiau vien tokios galimybės paskelbimas sukėlė aštrią visuomeninių organizacijų ir gamintojų reakciją.
Kodėl technologija dar nėra pakankamai patikima
Vienas didžiausių iššūkių – sistemų tikslumas. „Thatcham Research“ tyrimų duomenimis, šiuolaikiniai greičio asistentai jau šiandien klysta gana dažnai – apytiksliai kas ketvirtoje situacijoje interpretuoja neteisingai, klaidingai nuskaitydami ženklus arba netinkamai vertindami sudėtingas kelio sankryžas. Tai atitinka ir realią patirtį: kai kurios ISA sistemos nesugeba atskirti, ar sutiktas ženklas taikomas visoms transporto priemonėms, ar tik sunkvežimiams, tad gali klaidingai reaguoti į skaičių, kuris jums apskritai negalioja.
Su priverstiniu ribojimu tokia klaida įgautų visai kitą svorį – automobilis galėtų staigiai sumažinti greitį greitkelyje dėl klaidingo signalo, o tai savaime sukurtų avarinę situaciją. Kibernetinio saugumo ekspertai papildomai perspėja, kad prie tinklo prijungtos sistemos yra pažeidžiamos nuotoliniam įsilaužimui – priemonė, skirta saugumui didinti, teoriškai galėtų tapti įrankiu piktavaliams.
Kas nerimauja dėl šio pasiūlymo
Vairuotojų bendruomenė, tarp jų ir „Alliance of British Drivers“ atstovai, išreiškia rimtą susirūpinimą, kad tokie apribojimai prieštarauja vairavimo laisvės principams ir gali blaškyti vairuotojo dėmesį, sukurdami klaidingą saugumo jausmą. Kritikai pabrėžia, kad pagrindinis saugumo veiksnys yra vairuotojo kvalifikacija, o ne programinės ribos. Nepaisant to, Europos reguliuotojai tvirtina, kad radikalios priemonės būtinos, nes greičio viršijimas išlieka pagrindine mirtinų eismo įvykių priežastimi ES šalyse.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje jau šiandien galioja ne viena panaši ES saugumo priemonė – patariamoji ISA sistema nuo 2024 m., o nuo šių metų liepos 7 d. naujuose automobiliuose privaloma ir vairuotojo dėmesio išsiblaškymo stebėjimo sistema (ADDW). Tendencija aiški – ES saugumo reikalavimai auga nuosekliai, žingsnis po žingsnio, o priverstinis greičio ribojimas būtų kitas, gerokai radikalesnis etapas toje pačioje kryptyje.
Balansas tarp technologinės kontrolės ir vairuotojo teisės pačiam valdyti transporto priemonę greičiausiai išliks pagrindiniu įtampos tašku artimiausių metų diskusijose…
