Seimas nusprendė atidėti elektroninės kelių rinkliavos sistemos (e-tolingo) įgyvendinimą Lietuvoje – vietoje 2026 m. pradžios ji turėtų startuoti tik 2027 m. sausio 1 d. Kartu perskirstomos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, daugiau pinigų nukreipiant vietinės reikšmės keliams. Paaiškiname, ką šie sprendimai reiškia vairuotojams, vežėjams ir savivaldybėms.
Kodėl elektroninė kelių rinkliava atidėta iki 2027 metų?
Iki šiol galiojančiame Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme buvo numatyta, kad elektroninės kelių rinkliavos paslaugos Lietuvos teritorijoje turi būti teikiamos nuo 2026 m. sausio 1 d. Tačiau Seimas priėmė pakeitimus ir šią datą nukėlė metams – iki 2027 m. sausio 1 d.
Susisiekimo ministerija atvirai įvardija pagrindinę priežastį: iki šiol AB „Via Lietuva“ nėra baigusi viešojo pirkimo procedūros, kuria siekiama atrinkti elektroninės kelių rinkliavos sistemos diegimo ir nuomos paslaugų teikėją. Be to, net ir sėkmingai užbaigus pirkimą, paslaugos teikėjui reikės pakankamai laiko sistemos diegimui, testavimui ir integracijai.
„Siekiant užtikrinti sklandų, patikimą ir kokybišką naujosios sistemos veikimą nuo pat jos paleidimo pradžios, būtina numatyti realistišką pasirengimo terminą“, – pristatydamas pakeitimus pabrėžė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Ką tai reiškia vairuotojams ir vežėjams?
Elektroninė kelių rinkliavos sistema turėtų pakeisti dabartinį vinječių modelį tam tikroms transporto priemonių kategorijoms ir labiau priartinti Lietuvą prie kitose ES šalyse taikomų sprendimų. Tačiau atidėjimas reiškia, kad 2026 m. vairuotojų kasdienybė iš esmės nesikeis.
- 2026 m. galios dabartinė kelių mokesčių ir vinječių tvarka.
- Vežėjai galės planuoti kitų metų biudžetus neįtraukdami naujų e. rinkliavos mokesčių.
- Naujos taisyklės ir techniniai reikalavimai tikėtini tik artėjant 2027 m. pradžiai.
Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojai dar turės laiko susipažinti su būsimais pokyčiais, o vežėjai – atnaujinti maršrutų planavimą ir IT sistemas, kad galėtų integruoti e. rinkliavų duomenis į savo procesus.
Kaip keičiasi Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymas?
Kartu su atidėtu e. rinkliavos startu Seimas priėmė ir lydimuosius Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XVP-858(2)). Nuo 2026 m. keičiamas lėšų paskirstymas tarp valstybinės ir vietinės reikšmės kelių:
- valstybinės reikšmės keliams bus skiriama 52,7 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų;
- vietinės reikšmės keliams – 47,3 proc. lėšų.
Šiuo metu galiojančiame teisės akte numatytos proporcijos yra atitinkamai 57 proc. ir 43 proc., todėl nuo 2026 m. vietinės reikšmės keliai gaus didesnę finansavimo dalį.
Ką tai duos savivaldybėms ir regionams?
Susisiekimo ministerijos teigimu, pakeitimai leis tolygiau paskirstyti lėšas tarp skirtingos reikšmės kelių tinklų, labiau atsižvelgiant į savivaldybių poreikius. Tai ypač svarbu mažesniems miestams ir kaimiškosioms teritorijoms, kur vietiniai keliai yra kasdienio susisiekimo pagrindas.
„Finansavimo balansas leis savivaldybėms efektyviau prižiūrėti bei atnaujinti vietinės reikšmės kelius, taip gerinant kasdienes gyventojų susisiekimo sąlygas ir prisidedant prie bendros gyvenimo kokybės didinimo regionuose“, – pažymėjo susisiekimo ministras.
- bus galima greičiau asfaltuoti žvyrkelius prie gyvenviečių;
- atsiras daugiau galimybių tvarkyti privažiuojamuosius kelius prie mokyklų, poliklinikų, verslo objektų;
- pagerės viešojo transporto maršrutų kokybė, ypač regioniniuose keliuose.
Seimo balsavimas: kiek buvo palaikymo?
Kelių priežiūros įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-856(2)), kuriomis atidedamas e. rinkliavos sistemos startas, pritarė 73 Seimo nariai, prieš balsavo 3, susilaikė 9. Tai rodo gana platų politinį sutarimą, kad tokio masto IT ir infrastruktūros projektui reikia daugiau laiko.
Už Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XVP-858(2)) balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 15. Nors dalis parlamentarų išreiškė abejonių dėl lėšų perskirstymo, vis dėlto dauguma pripažino, kad savivaldybių kelių būklė reikalauja didesnio dėmesio.
Kokie pokyčiai laukia 2026–2027 metais?
Nors pati elektroninė kelių rinkliava dar nebus taikoma, artimiausi metai neturėtų būti „prarastas laikas“. Atvirkščiai – tiek valstybės institucijoms, tiek verslui tai yra pasirengimo laikotarpis.
Ką verta padaryti institucijoms ir verslui?
- AB „Via Lietuva“ – kuo greičiau užbaigti viešąjį pirkimą ir sudaryti sutartį su paslaugos teikėju;
- Susisiekimo ministerijai – aiškiai ir iš anksto komunikuoti būsimus reikalavimus vežėjams ir vairuotojams;
- Vežėjams – planuoti IT sistemų atnaujinimą, kad būtų galima integruoti e. rinkliavos duomenis;
- Savivaldybėms – peržiūrėti prioritetinius vietinių kelių projektus, kuriems atsiras daugiau lėšų.
Transporto politikos ekspertai pabrėžia, kad e. rinkliavos sistema gali tapti ne tik papildomu finansavimo šaltiniu, bet ir priemone efektyviau valdyti sunkiojo transporto srautus bei mažinti poveikį aplinkai. Tačiau tam būtina, kad sistema veiktų patikimai nuo pirmos dienos.
Išvados: atidėjimas – problema ar galimybė?
Elektroninės kelių rinkliavos starto nukėlimas į 2027 m. iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip neigiamas signalas – esą vėl nespėjama įgyvendinti suplanuotų reformų. Tačiau praktikoje tai gali būti galimybė išvengti skubotų sprendimų, techninių nesklandumų ir vairuotojus erzinančių „bandomųjų“ etapų realiame eisme.
Tuo pačiu pokyčiai Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavime yra gera žinia regionams: daugiau lėšų vietinės reikšmės keliams gali reikšmingai pagerinti kasdienes gyventojų keliones į darbą, mokyklą ar ligoninę.
Ar, jūsų nuomone, elektroninė kelių rinkliava turėjo startuoti jau 2026 m., ar geriau palaukti ir pasirengti kokybiškiau? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose.
