Kovo mėnesio pabaigoje Lietuvos degalinėse degalų kainos toliau augo, nors didmeninės kainos judėjo priešinga kryptimi. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, kovo 30 d., pirmadienį, vidutinė dyzelino kaina šalyje siekė 2,125 Eur/l, o benzino – 1,739 Eur/l. Skirtumas tarp abiejų degalų rūšių išaugo iki 0,386 Eur/l. Lietuvos vairuotojams skaičiai prie degalinių šiandien yra dramatiškai didesni nei prieš metus.
Kas vyksta pasaulinėje naftos rinkoje?
Lietuvos degalų rinkos fonas – itin nerami pasaulinė naftos aplinka, kurią formuoja tęstiniai įvykiai Artimųjų Rytų regione. Kovo 23–31 d. savaitę Brent nafta buvo parduodama už 100–118 USD/bbl, o trijų dienų vidurkis (kovo 30 d. – balandžio 1 d.) siekė 110 USD/bbl. Savaitės (kovo 23–29 d.) vidurkis sudarė 105,4 USD/bbl – 0,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę (106,4 USD/bbl), tačiau net 43 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m., kai Brent vidurkis buvo 73,5 USD/bbl.
Nepaisant aukštų žaliavos kainų, ES šalyse degalų kainos judėjo skirtingomis kryptimis. ES svertinis benzino kainų vidurkis per savaitę sumažėjo 1,2 proc. – nuo 1,893 Eur/l iki 1,872 Eur/l. Dyzelino kaina tuo tarpu kilo priešinga kryptimi – išaugo 0,5 proc., nuo 2,064 Eur/l iki 2,076 Eur/l.
Mažmeninės kainos Lietuvoje: brangsta ir benzinas, ir dyzelinas
Lietuvos degalinėse per savaitę pabrangino abu degalų tipai. Benzino kaina išaugo 0,8 proc. (+0,013 Eur/l), dyzelino – 1,2 proc. (+0,024 Eur/l). Pirmadienį, kovo 30 d., didžiausiuose degalinių tinkluose kainos svyravo šitaip:
- Benzinas: nuo 1,65 Eur/l iki 1,85 Eur/l
- Dyzelinas: nuo 2,05 Eur/l iki 2,27 Eur/l
Palyginimui: prieš metus, 2025 m. kovo 31 d., vidutinė benzino kaina šalyje buvo 1,440 Eur/l, o dyzelino – 1,539 Eur/l. Per dvylika mėnesių benzinas pabrango apie 20,8 proc., o dyzelinas – maždaug 38 procentus.
Didmeninės kainos krito – kodėl degalinėse brangsta?
Vienas ryškiausių Lietuvos energetikos agentūros savaitinės ataskaitos akcentų – atotrūkis tarp didmeninių ir mažmeninių kainų. Kovo 23–30 d. laikotarpiu didmeninė benzino kaina Lietuvoje krito 0,01 Eur/l, dyzelino – net 0,07 Eur/l. Tačiau mažmeninės kainos augo. Šis vėlavimas, kai mažėjančios didmeninės kainos greitai nepersikelia į degalinių rodykles, yra gerai žinomas rinkos reiškinys. Jį lemia perdirbimo maržos, paskirstymo sąnaudos, akcizai ir degalinių kainodaros strategijos.
Kovo mėnuo didmeninių kainų požiūriu buvo išskirtinis. Lyginant su vasario pabaiga, didmeninė benzino kaina per kovą išaugo 0,30 Eur/l, o dyzelino – net 0,50 Eur/l. Tai gerokai viršija sausio ir vasario mėnesių pokyčius, kai mėnesinis augimas siekė tik 0,03–0,06 Eur/l.
Kaip Lietuva atrodo kaimynų fone?
Regiono palyginimas Lietuvos vairuotojams teikia nevienareikšmę žinią. Kovo 30 d. vidutinė benzino kaina Lenkijoje siekė 1,68 Eur/l – 0,06 Eur/l pigiau nei Lietuvoje. Estijoje benzinas vidutiniškai kainavo 1,73 Eur/l, Latvijoje – 1,87 Eur/l.
Dyzelino srityje Lietuva regione atrodė brangiausiai: 2,125 Eur/l, kai Lenkijoje vidurkis buvo 2,02 Eur/l, Estijoje – 2,01 Eur/l, Latvijoje – 2,05 Eur/l. Visoje ES Lietuvos benzino kaina mažesnė už 14 valstybių narių vidurkį. Brangiausias benzinas ES yra Nyderlanduose, Danijoje ir Vokietijoje – ten kainos siekia 2,13–2,33 Eur/l.
Lenkija įvedė degalų kainų ribas – pamoka Lietuvai?
Svarbus politinis žingsnis regione: nuo kovo 31 d., antradienio, Lenkija įvedė oficialias degalų kainų ribas. Benzinui A95 nustatyta 1,44 Eur/l, dyzelinui – 1,78 Eur/l riba. Ši priemonė galioja Lenkijoje. Lietuvos teisės aktai šiuo metu nenumato atitinkamo mažmeninių degalų kainų reguliavimo.
Lenkijos sprendimas iš naujo uždegė debatus visame regione apie valstybės vaidmenį valdant energetikos kaštus rinkos svyravimų laikotarpiais. Energetikos politikos analitikai atkreipia dėmesį, kad kainų ribos gali suteikti trumpalaikę palengvą vartotojams, tačiau per ilgą laiką gali sukelti tiekimo sutrikimų, jei bus nustatytos pernelyg žemai rinkos kainų atžvilgiu.
Iš kur Lietuva importuoja žaliavinę naftą?
Kovo mėnesio pradžioje žaliavinė nafta į Lietuvą buvo importuojama iš Saudo Arabijos, Alžyro ir Norvegijos. 2026 m. sausį tiekėjai buvo Saudo Arabija, Norvegija, Jungtinė Karalystė ir Alžyras, o vasarį – Saudo Arabija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė. Tiekimo šaltinių įvairinimas atspindi Lietuvos energetinio saugumo strategiją – siekį mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis.
Ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis?
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę stebi degalų kainų pokyčius ir skelbia išsamias ataskaitas adresu ena.lt. Svarbiausi rodikliai, kuriuos verta stebėti:
- Brent naftos kainų judėjimas, ypač galimas situacijos paūmėjimas ar nuraminimas Artimuosiuose Rytuose
- ES svertinio dyzelino kainų vidurkio dinamika, kol benzino kainos stabilizuojasi
- Lenkijos kainų ribų poveikis pasienio degalų pirkimo įpročiams
- Ar Lietuvoje sumažėjusios didmeninės kainos pagaliau atsispindės mažmeninėse degalinių kainose
Lietuvos energetikos agentūros degalų rinkos analitiko Jono Rimkaus teigimu: „Atotrūkis tarp krintančių didmeninių ir augančių mažmeninių kainų svyravimų laikotarpiais nėra neįprastas reiškinys – tačiau tai yra skirtumas, kurį vartotojai ir reguliuotojai toliau atidžiai stebės.”
Kaip jūs reaguojate į kylančias degalų kainas Lietuvoje? Galbūt jau pradėjote lyginti kainas skirtingose degalinėse arba keitėte vairavimo įpročius? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose!
