Automobilis atrodo tvarkingai. Dažai blizga, slenksčiai švarūs, rūdžių nematyti. Mechanikas pakelia ant keltuvo. Ir tada parodo. Paslėpta kėbulo korozija — tai ne ta, kurią matote apeidami automobilį ratu. Tai ta, kuri pradeda rūdyti iš vidaus, nesimato metus ar dvejus, ir pasirodo tik tada, kai metalas jau byrėti pradeda.
Slenksčių vidinės ertmės — korozijos favoritas
Slenksčiai iš išorės atrodo gerai — ir būtent todėl ši vieta apgauna dažniausiai. Problema ne paviršiuje, o viduje: slenkstis yra tuščiaviduris, su drenažo angomis apačioje. Per jas žiemą patenka drėgmė, druska, smulkios nuosėdos. Išbėgti vandeniui — sunku, nes ertmė siaura ir dažnai užsikemša nuo purvo.
Rezultatas: metalas rūdija iš vidaus kelintus metus, kol išorinis dažų sluoksnis pradeda pūpsoti burbuliukais. Kai burbuliukai matomi — viduje jau gali būti skylė. Suvirinimas tokiu atveju kainuoja 150–400 eurų už vieną slenkstį, priklausomai nuo pažeidimo ploto.
Prevencija: kartą per metus — geriausia pavasarį — reikia patikrinti drenažo angas ir jas išvalyti. Jei planuojamas antikorozinis apdorojimas, slenksčių ertmės purškiamos specialia medžiaga per tam skirtas angas. Tai ne estetika — tai konstrukcinis apsaugos elementas.
Amortizatoriaus stiklas — vieta, kurios niekas neieško
Priekinių amortizatorių viršutinės atramos — vadinamasis amortizatoriaus stiklas — yra po variklio dangčiu, ties sparnų vidiniais kampais. Vieta retai valoma, retai apžiūrima, ir nuolat veikiama drėgmės bei purvo, patenkančio iš ratų arkų.
Korozija čia prasideda tyliai ir progresuoja ilgai. Simptomai pasireiškia tik tada, kai pažeidimas tampa struktūriniu: amortizatorius pradeda „eiti” netaisyklingai, pasirodo garsai posūkiuose, o blogiausioje situacijoje — amortizatoriaus strypas pramušia jau surūdijusį stiklą. Toks remontas kainuoja kur kas brangiau nei profilaktinis valymas ir antikorozinis apdorojimas.
Kas bent kartą yra atidėjęs variklio skyriaus plovimą „vėlesniam laikui” — tas žino, kaip atrodo ta vieta po trijų žiemų. Ir ta vieta — būtent amortizatoriaus stiklo kampas.
Atsarginės ratinės niša — korozija bagažo skyriuje
Daugelis vairuotojų yra įsitikinę, kad bagažinės dugnas — sausa, uždara erdvė. Realybė kitokia: atsarginės ratinės niša surenka vandenį per bagažinės sandariklius, per užpakalinių žibintų montavimo vietas, per menkiausią dangtelio defektą.
Vanduo kaupiasi dugne po atsargine — ir, jei niša neišdžiūsta, metalas pradeda rūdyti iš apačios į viršų. Pirmasis požymis — specifinis drėgnas kvapas bagažinėje. Antrasis — rūdžių pėdsakai ant atsarginės padangos arba rūdžių pėdsakai ant nišos kraštų. Trečiasis — ir jau rimtas — metalo deformacija, kurią jaučiate spausdami nišos dugną ranka.
Sprendimas paprastas ir nemokamas: reguliariai — bent kartą per sezoną — išimkite atsarginę, išvalykite nišą, leiskite jai išdžiūti. Jei randama drėgmė — ieškokite, kur ji patenka, kol dar ne per vėlu.
Durų vidinės ertmės ir drenažo angos
Durys — ne monolitinė konstrukcija. Viduje yra tuščia erdvė su laidais, stiklo kėlimo mechanizmu ir drenažo angomis apačioje. Angos leidžia vandeniui, patekusiam per langelį ar sandariklius, išbėgti.
Problema ta, kad šios angos užsikemša. Ant jų kaupiasi purvas, lapai, smulkios nuosėdos nuo kilimėlių. Užkimšta anga — vanduo lieka viduje. Vanduo viduje — rūdija duro apačios metalas iš vidaus. Išorinis požymis: pūpsančios dažų vietos ties durų apačia, paprastai nuo 3–5 centimetrų nuo durų krašto.
Tai vienas paprasčiausiai išvengiamų pažeidimų: drenažo angas pakanka praplauti stipria vandens srove kartą per metus. Jų vieta — duro apačioje, plastikiniame dangtelyje arba tiesiogiai metale. Daugelyje automobilių jos matomos atidarius duris ir pažvelgus į apatinį kraštą.
Kaip patikrinti šias vietas pačiam — ir kada būtinas keltuvas
Dalį galima patikrinti be specialios įrangos. Slenksčių drenažo angas — apžiūrint iš apačios su žibintuvėliu. Bagažinės nišą — išėmus atsarginę ratinę. Durų angas — atidarius duris ir palenkus žibintuvėlį žemyn.
Amortizatoriaus stiklas ir slenksčių vidinė būklė — be keltuvo pilnai nepatikrinami. Tai yra vienas iš argumentų, kodėl nepriklausoma diagnostika prieš perkant naudotą automobilį turi būti atliekama pas mechaniką su keltuvu, o ne parkinge.
Ignoruoti šias vietas — tiesus kelias į brangų remontą. Maža dėmelė slenksčio ertmėje po metų virsta suvirinimo darbu. Amortizatoriaus stiklo korozija po dvejų metų — konstrukciniu pakabos elementų pakeitimu. Laiku pastebėta ir apdorota korozija kainuoja dešimtis eurų. Vėlai pastebėta — šimtus.
