Greitis rūke nepriklauso nuo kelio ženklo – ženklas nurodo tik ribą, kurios negalima viršyti. Ar galima tirštame rūke ar pūgoje važiuoti 90 km/h vien todėl, kad tiek leidžiama? Ne visada. KET 127 punktas reikalauja pasirinkti tokį greitį, kad automobilį būtų galima sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o esant blogam matomumui vairuotojas privalo sulėtinti ir prireikus sustoti. Konkretaus skaičiaus taisyklės nenurodo. Jį nustato tai, kiek metrų kelio matote priešais save.
Blogas matomumas prasideda nuo 300 metrų
Rūką dažniausiai įsivaizduojame kaip baltą sieną, kai už kelių dešimčių metrų dingsta net kelkraščio stulpeliai. Įstatymas ribą brėžia gerokai anksčiau. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 6 dalis blogu matomumu laiko padėtį, kai dėl meteorologinių ar kitų reiškinių kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m. Rūkas, pūga ar smarkus lietus į šį apibrėžimą patenka vos matomam atstumui nukritus žemiau šios ribos.
Nuo tos akimirkos keičiasi ir kitos pareigos. Pagal KET 94 punktą važiuoti privaloma su artimosiomis arba tolimosiomis šviesomis, o rūko žibintus 98 punktas leidžia naudoti tik esant blogam matomumui. Vien dienos žibintų tokiu oru neužtenka. Plačiau – šviesų taisyklės lyjant ir rūke.
Ką 50 metrų matomumas reiškia važiuojant 90 km/h
Užtenka paprastos aritmetikos. Važiuojant 90 km/h, automobilis per sekundę nurieda 25 metrus. Kliūtį, išnirusią iš rūko už 50 metrų, pasiekiate per dvi sekundes. Jei vien sureaguoti ir perkelti koją ant stabdžio pedalo prireikia apie sekundę, sustoti lieka 25 metrai. Tam automobilis turėtų lėtėti 12,5 m/s² tempu – daugiau, nei leidžia padangų sukibimas net ant sauso asfalto, jau nekalbant apie šlapią ar apsnigtą kelią.
Važiuojant 50 km/h, iki tos pačios kliūties lieka apie 3,6 sekundės. Ar to visada pakanka? Ne, ant ledo gali neužtekti ir šito, tačiau laiko sureaguoti ir stabdyti tada yra gerokai daugiau. Todėl praverčia paprasta atmintinė: greitis kilometrais per valandą – ne didesnis nei matomas atstumas metrais. Tai ne KET norma, o atsargos riba, padedanti įvykdyti 127 punkto reikalavimą. Kas rūke yra matęs lenkiantį automobilį ištirpstant baltumoje – tas supranta.
Greitis rūke ir atstumas iki priekyje važiuojančio
KET 126 punktas rekomenduoja laikytis bent dviejų sekundžių atstumo arba ne mažesnio nei pusė spidometro rodmens metrais – esant 70 km/h, tai 35 m. Svarbi išlyga: rekomendacija taikoma, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rūkas ir pūga yra būtent toks atvejis, todėl atstumą verta didinti. Plačiau – atstumo taisyklė lyjant.
Dar vieni spąstai – važiavimas įsikibus akimis į priekyje važiuojančio automobilio galinius žibintus. Jie padeda išlaikyti kryptį, bet jei tas automobilis staigiai stabdys, patogumo dėlei sutrumpintas atstumas nebus pakankamas. Lėtas važiavimas rūke savaime nėra pažeidimas, nes 127 punktas kaip tik reikalauja sulėtinti. Kada lėtumas vis dėlto užkliūva, plačiau – per lėtas važiavimas automagistralėje.
Kokia bauda gresia ir kada ji išauga
Atskiros baudos būtent už netinkamai parinktą greitį rūke ANK nenumato. 416 straipsnis baudžia tik už nustatyto greičio viršijimą, todėl važiuojant 90 km/h ten, kur leidžiama 90 km/h, jis netaikomas. Kelių eismo taisyklių pažeidimams, kurie kodekse atskirai neišvardyti, ANK 417 straipsnio 7 dalis numato 10–12 eurų baudą.
Kitaip yra, kai rūkas baigiasi staigiu stabdymu. Jei pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti greitį ar kryptį, ANK 420 straipsnio 1 dalis numato 170–230 eurų baudą ir privalomą teisės vairuoti atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Jei nežymiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata, taikoma 423 straipsnio 2 dalis: 150–300 eurų bauda ir galimas teisės vairuoti atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.
Po susidūrimo rūke argumentas „važiavau leistinu greičiu“ neapsaugo, nes pagal KET 127 punktą svarbu, ar vairuotojas galėjo sustoti iki kliūties. Rūkas sutirštėja per kelias sekundes, todėl sulėtinti reikia anksčiau, nei iš baltumos išnyra kliūtis.







