Lapkritį termometras rytais vis dažniau nukrenta žemiau nulio – ir tas pats degalų rezervas ima nuvežti trumpiau nei rugsėjį. Rezervo lemputė užsidega, kai bake lieka tiek pat litrų kaip ir vasarą, tačiau šaltas variklis, šildomas galinis stiklas ir sėdynės tuos litrus sudegina greičiau. Ekrane rodomas likęs atstumas šiuo metų laiku nusipelno mažiau pasitikėjimo, nei įprasta manyti.
Dalis vairuotojų rezervą laiko atsarginiu baku, kurį galima išnaudoti iki paskutinio lašo. Bėda ta, kad tikslaus atsakymo, kiek kilometrų dar liko, nežino nei vairuotojas, nei borto kompiuteris. Šaltyje šis neapibrėžtumas tik didėja.
Kiek litrų slepia rezervo lemputė
„Auto Świat“ duomenimis, rezervo lemputė dažniausiai užsidega, kai bake lieka 10–15 % degalų, – paprastai tai 5–7 litrai. Tiek užtenka maždaug 60–80 km, tačiau skirtumai dideli: yra modelių, kuriems rezervo pakanka vos 25 km, ir tokių, kurie nuvažiuoja daugiau nei 100 km. Atstumą lemia bako talpa, variklio tipas, maršrutas, greitis, oro sąlygos ir net padangų slėgis.
Gamintojai tokius duomenis skelbia retai. Viena išimčių – „Cupra“: „Cupra Formentor“ rezervo lemputė užsidega, kai lieka 7 litrai (priekiniais ratais varomoje versijoje) arba 8 litrai (4Drive versijoje), ir, gamintojo teigimu, to turėtų užtekti iki 100 km.
Nesunku apskaičiuoti ir patiems. Turint 7 litrus ir važiuojant užmiestyje 6 l/100 km sąnaudomis, teoriškai liktų apie 117 km. Miesto spūstyse, kur sąnaudos šokteli iki 9 l/100 km, iš tų pačių litrų – jau tik apie 78 km. Tas pats bakas, tas pats rezervas, o skirtumas – beveik 40 km.
Šaltis suvalgo degalų rezervą greičiau, nei mato kompiuteris
Borto kompiuteris likusį atstumą skaičiuoja pagal pastarojo meto vidutines sąnaudas. Kai jos staiga išauga – spūstyje, staigiai greitėjant ar šaltą rytą, – prognozė vėluoja ir rodo daugiau kilometrų, nei iš tikrųjų liko. Tai užfiksuota ir „Auto Świat“ bandyme, kuriame keli automobiliai su rezervu važiavo iki pat sustojimo.
Šaltis šį efektą sustiprina. JAV vyriausybės portalo fueleconomy.gov duomenimis, esant maždaug −7 °C, benzininis automobilis mieste su tuo pačiu degalų kiekiu nuvažiuoja apie 15 % mažiau nei esant +25 °C, o trumpose 5–6 km kelionėse – net iki 24 % mažiau. Priežasčių keletas:
- šalta alyva ir kiti skysčiai didina trintį variklyje ir pavarų dėžėje;
- variklis ilgiau šyla iki darbinės temperatūros;
- šildomos sėdynės, stiklai ir ventiliatorius naudoja papildomą energiją;
- šildant automobilį stovint degalai deginami nenuvažiavus nė metro;
- šaltyje krenta padangų slėgis, todėl didėja riedėjimo pasipriešinimas.
Pritaikius tuos procentus miesto pavyzdžiui, 78 km šaltyje susitraukia iki maždaug 66 km, o važinėjant trumpais atstumais – iki maždaug 59 km. Kompiuteris tai „sužinos“ tik tada, kai degalai jau bus sudeginti. Plačiau – padidėjusių kuro sąnaudų priežastys.
O kas nutinka, kai ekrane jau rodomas „0 km“?
Ką iš tikrųjų reiškia nulis ekrane
Tame pačiame „Auto Świat“ bandyme „Toyota Verso“ nuo „0 km“ rodmens iki sustojimo nuvažiavo dar 88 km, o „Škoda Octavia RS“ po pranešimo, kad liko 0 km, – dar 42 km. Leidinio išvada: gamintojai kompiuterius nustato taip, kad šie perspėtų anksčiau, nei būtina.
Tik šis bandymas atliktas dar 2013 m. su tuometiniais modeliais, o šiuolaikinių automobilių kompiuteriai gali būti nustatyti kitaip. Daugelis iš mūsų esame taip važiavę – akimis gaudydami kiekvieną degalinės iškabą ir skaičiuodami kilometrus. Dažniausiai pasiseka. Bet sėkmė nėra planas, ypač kai lauke minusas, o artimiausia degalinė už 30 km.
Dyzeliui tuščias bakas – ne vien sustojimas pakelėje
Benzininiams varikliams rizika mažesnė, nors ir jiems važiuoti iki paskutinio lašo nerekomenduojama. Dyzelinis gali pasielgti kitaip: „Auto Świat“ primena, kad į kuro sistemą patekęs oras gali visiškai sustabdyti automobilį, ir tada prireikia evakuatoriaus. Sprendimas nesukti į degalinę – jūsų. Evakuatoriaus sąskaita – irgi.
Nukenčia ir pati kuro sistema. Degalų siurblį aušina ir tepa degalai, todėl beveik tuščiame bake jis gali perkaisti. Nuo dugno pakilusios nuosėdos kemša filtrus, o bake susikaupęs vanduo gali sukelti purkštukų koroziją. Šaltuoju metų laiku prisideda dar viena smulkmena: užšalęs degalų bako dangtelis gali sutrukdyti pasipildyti net atvažiavus į degalinę – su tuščiu baku tokia staigmena kainuoja daug daugiau nervų.
Jei degalai baigėsi kelyje
Priverstinai sustojus ten, kur sustoti ar stovėti draudžiama, KET 91 punktas įpareigoja įjungti avarinę šviesos signalizaciją. Ta pati pareiga galioja sustojus neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui. Jei reikia statyti avarinio sustojimo ženklą, KET 92 punktas nurodo atstumą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m, ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m nuo transporto priemonės. Lapkričio rūke šie metrai nėra formalumas.
Prieš skambinant pagalbos tarnybai, verta žinoti, ar draudimo polise ar automobilio pagalbos paslaugoje numatytas degalų atvežimas – „Auto Świat“ pataria tai išsiaiškinti iš anksto. Kol dar važiuojate su degančia lempute, sąnaudas mažina ramus greitėjimas ir saikingas greitis.
Šį savaitgalį, kol šalčiai dar nesustiprėjo, atsiverskite savininko knygą ir suraskite bako talpą bei, jei nurodyta, rezervo dydį. Užsirašykite šiuos skaičius telefone – tai užtruks penkias minutes. Žiemą degalų rezervas turėtų likti atsarga, ne kelionės dalis, todėl pasipildykite, kai rodyklė pasiekia ketvirtadalį, o ne tada, kai kompiuteris pradeda skaičiuoti paskutinius kilometrus.
