Kada paskutinį kartą atidžiai apžiūrėjote savo ledo grandiklį? Užšalusio stiklo valymas lapkričio rytais vėl tampa kasdienybe, o stiklų specialistai primena: įbrėžimą gali palikti ne pats ledas, o smėlio grūdelis, prilipęs prie įrankio krašto. Jei grandiklis visą vasarą gulėjo bagažinėje tarp batų ir pirkinių maišelių, į jo briauną verta pažvelgti prieš pirmą brūkštelėjimą.
Pirmasis rimtas šaltis jau čia ir automobilius kieme laikantiems vairuotojams kasryt tenka rinktis: grandiklis, purškiamas skystis ar kantrus laukimas, kol stiklą atšildys pūtimas. Kiekvienas būdas turi savų spąstų. Ne visi jie matomi iš karto.
Šerkšnas ir ledas – du skirtingi priešai
Pirmiausia verta suprasti, su kuo kovojate. Šerkšnas – minkštas sluoksnis, susidaręs iš užšalusių vandens garų. Jį dažniausiai nuvalo bet koks kasdienis įrankis, o cheminis atšildymo skystis su juo susidoroja greitai. Ledas – visai kas kita: tai užšalęs vanduo, pavyzdžiui, po vakarinio lietaus ar šlapdribos, kai naktį temperatūra nukrenta žemiau nulio. Čia skystis padeda tik iš dalies, o problemos paprastai neišsprendžia.
Užpilti stiklą karštu vandeniu – prasta mintis, nes staigus temperatūrų skirtumas gali stiklą įskelti. Plačiau – karštas vanduo ant užšalusio stiklo.
Grandiklio briauna – pirmas dalykas, kurį verta patikrinti
Ekspertų, kuriuos cituoja Lenkijos automobilių portalas „Autokult“, patarimas paprastas: prieš naudodami grandiklį, ypač ne naują, apžiūrėkite jo darbinį kraštą. Ar nėra deformacijų, nelygumų, išdaužų? Ar neprilipo smėlio, žvyro ar kitų smulkių dalelių? Būtent tokios dalelės, su jėga braukiamos per stiklą, ir palieka įbrėžimus. Gal ir smulkmena. Kol žema žiemos saulė neparodo ant stiklo plonų linijų tinklelio.
Kas yra grandęs ledą tamsoje, skubėdamas į darbą, – tas supranta. Apie įrankio švarą tokią akimirką negalvoja beveik niekas, o grandiklis neretai keliauja tiesiai iš purvinos durelių kišenės ar nuo bagažinės grindų.
Plastikas, žalvaris ar metalas?
Dėl medžiagos specialistai nesutaria. Stiklų keitimo bendrovės „Multiglas“ atstovas Mariuszas Zaręba metalinių grandiklių nerekomenduoja: jie gali palikti įbrėžimus, kuriuos pašalinti įmanoma tik poliruojant. Tinklo „Autoglass“ atstovas Grzegorzas Wrońskis siūlo kitaip – šerkšnui naudoti plastikinį grandiklį, o ledui – žalvarinį. Žalvaris minkštesnis už stiklą, tačiau ir jo briauna turi būti švari.
Kortelė vietoj grandiklio – tik ne ta, kuria mokate
Kai grandiklio prie rankos nėra, ne vienas griebia kortelę iš piniginės. Specialistų teigimu, stiklą ji įbrėžia ne labiau nei plastikinis grandiklis, tačiau gali nukentėti pati kortelė. Todėl tam tinka nebereikalinga lojalumo ar nuolaidų kortelė, bet ne mokėjimo kortelė ir ne dokumentas, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimas, kuris irgi yra plastikinė kortelė.
Atšildymo skystis greitas, bet ne be pėdsakų
Purškiamas skystis patrauklus tuo, kad nereikia trinti. Su šerkšnu jis susidoroja gerai, su ledu – kur kas prasčiau. Tokiuose skysčiuose yra alkoholio, todėl jie gali palikti dėmių ir paveikti gumines tarpines bei plastikines detales. Wrońskis atkreipia dėmesį į dar vieną poveikį: ant stiklo gali likti spalvoti atspindžiai, vadinamoji vaivorykštė, kuri trukdo matyti saulėtą dieną ar naktį.
Perteklius nuteka ant kėbulo lako, todėl purkšti reikia saikingai – tiek, kad atsilaisvintų matymo zona. Naminiai mišiniai su actu ar indų plovikliu yra atskira istorija. Plačiau – naminio stiklo ploviklio žala.
Tai kuris būdas stiklui kenkia mažiau?
Grandiklis ar skystis – ką rinktis
Grandiklis gali palikti mikroįbrėžimų, ypač jei po šerkšnu ant stiklo yra purvo. Tačiau teisingai naudojamas jis retai pakenkia lakui ar tarpinėms. Skystis trinties nereikalauja, bet gali palikti pėdsakų, o juo tirpinant ledą greičiau dyla valytuvų gumelės. Praktiškas kompromisas – švarus plastikinis grandiklis ar saikinga skysčio dozė šerkšnui, o tvirtą ledą skystis gali tik suminkštinti, nes jį vis tiek paprastai tenka nuimti mechaniškai.
Įbrėžimai matymo zonoje – ne vien kosmetika
Smulkūs įbrėžimai pirmą žiemą beveik nematomi. Tačiau jie kaupiasi sezonas po sezono toje pačioje vietoje – ten, kur vairuotojas žiūri į kelią. Techninių reikalavimų sąrašo 1 priede, priekinio stiklo pažeidimų apraše, nurodyta, kad vairuotojo tiesioginio matomumo I zonoje ir valytuvais valomoje II zonoje stiklo paviršius neturi būti matinis (neskaidrus), o valytuvų subraižymai neturi sudaryti matinių juostų. I zona – 300 mm pločio juosta, kurios vidurinė linija eina per vairo centrą.
Grandiklio įbrėžimai šiame apraše atskirai neminimi. Vis dėlto Techninių reikalavimų sąrašo 3.2.5 papunktis nustato, kad stiklas neturi būti pažeistas, jei tai gali turėti įtakos vairuotojo matymo laukui. Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąraše netinkamos būklės stiklas vertinamas kaip didelis trūkumas, o labai pablogėjęs matomumas valytuvais valomoje srityje – kaip pavojingas.
Užšalusio stiklo valymas be įbrėžimų prasideda vakare
Geriausia problemą spręsti iš anksto. Apsauginis kilimėlis ar uždangalas ant priekinio stiklo per naktį neleidžia susidaryti nei šerkšnui, nei ledui. Jei automobilis turi šildomą priekinį stiklą, verta jį įjungti dar prieš imant grandiklį, nes suminkštėjusį ledą nuimti lengviau ir mažiau rizikinga. Plačiau – pūtimo režimo pasirinkimas.
Prieš kitą šaltą rytą patikrinkite bent tris dalykus:
- grandiklio briauną – ar ji lygi, be įskilimų ir prilipusio smėlio; laikykite grandiklį švariame maišelyje, ne ant bagažinės grindų;
- atšildymo skysčio kiekį purškiant – užtenka matymo zonai, likutis neturi tekėti ant lako;
- kortelę automobilyje – jei laikote ją ledui, tegul tai būna nebereikalinga nuolaidų kortelė, o ne mokėjimo.
Šios patikros užtrunka kelias minutes, o įbrėžto stiklo poliravimas – kur kas ilgiau.
