„Iki 2035-ųjų Briuselis vis tiek persigalvos“ – taip ne vienas nusprendžia dar palaukti su nauju automobiliu. Lapkričio 12 d. paskelbtas ES Teisingumo Teismo sprendimas parodė, kad per teismą šių taisyklių nepanaikinsi. Atmesti visi septyni Lenkijos ieškiniai prieš klimato paketą „Fit for 55“, tarp jų ir ieškinys dėl naujų automobilių CO₂ normų.
Riba nėra galutinai nepajudinama. Keisti ją dar galima, bet tik per ES teisėkūrą, o ji kaip tik vyksta. Lietuvos vairuotojams sprendimas svarbus ir dėl kitos priežasties – degalų kainų.
Ką nusprendė teismas
Lenkija 2023 m. apskundė septynis paketo teisės aktus. Tai CO₂ normos naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams, miškų ir žemės naudojimo tikslai, šalių įpareigojimai mažinti taršą, taršos leidimų rinkos rezervas, atskira prekybos taršos leidimais sistema pastatams ir kelių transportui, pasienio anglies dioksido mechanizmas ir energijos vartojimo efektyvumas.
Pagrindinis Varšuvos argumentas buvo toks: šie aktai iš esmės yra mokestiniai arba keičia šalies energijos šaltinių derinį, todėl ES Taryba juos turėjo priimti vienbalsiai. Teismas su tuo nesutiko. Teisinį pagrindą lemia akto tikslas ir turinys, o ne spėjamas jo poveikis, todėl aplinkosaugos aktus buvo galima priimti kvalifikuota balsų dauguma. Netiesioginis poveikis energijos kainoms šios išvados nekeičia. Solidarumo principas, teismo vertinimu, negarantuoja, kad sprendimas nė vienai šaliai nebus nepalankus, o kaip kompensacinę priemonę teismas nurodė Socialinį klimato fondą.
Ką tai reiškia naujo automobilio pirkėjui
Pagal galiojančias normas naujų lengvųjų automobilių ir furgonų CO₂ išmetimas nuo 2035 m. turi būti sumažintas 100 proc., palyginti su 2021 m. atskaitos lygiu. Lenkijos automobilių rinkos instituto „Samar“ vertinimu, iš rinkos taip dingtų visi nauji CO₂ išmetantys automobiliai, įskaitant benzininius ir dyzelinius. Normos taikomos gamintojams ir naujiems automobiliams, todėl jau turimo automobilio vairuoti ar parduoti kaip naudoto jos neriboja.
Ar tai reiškia, kad naujų benzininių po 2035 m. tikrai nebebus? Nebūtinai. Europos Komisija 2025 m. gruodį pasiūlė sušvelninti 2035 m. tikslą iki 90 proc. Likusius 10 proc. gamintojai galėtų padengti kreditais už mažai taršų ES plieną ir atsinaujinančius degalus, pavyzdžiui, e. degalus ir biodegalus. Tada dalį automobilių su vidaus degimo varikliais, įskaitant įkraunamuosius hibridus, būtų galima parduoti ir po 2035-ųjų.
Europos Parlamento Aplinkos komitetas lapkričio 4 d. nuėjo dar toliau. Jis pasiūlė lengviesiems automobiliams 87,5 proc. tikslą, o kreditus už ES plieną apriboti 7,5 proc. Furgonams 2035 m. tikslas būtų 80 proc., o į nulinės taršos transporto priemonių apibrėžimą patektų ir automobiliai, varomi tik tam tikrais atsinaujinančiais degalais. Švelninimo kartu siekia Vokietija ir Prancūzija. Plačiau – Vokietijos ministro siekis atšaukti draudimą.
Degalinėse – nuo 2028-ųjų
Teismas atmetė ir ieškinį dėl atskiros prekybos taršos leidimais sistemos pastatams ir kelių transportui, vadinamosios ETS2. Po ES sutarto atidėjimo ji turi pradėti veikti 2028 m. ir Lietuvoje galios taip pat, kaip visoje ES. Degalų tiekėjams teks pirkti leidimus pagal į rinką tiekiamų degalų taršą. Kaip pažymi transporto leidinys „Trans.info“, leidimų kaina galiausiai atsidurs ir galutinėje degalų kainoje.
Varšuva bylinėjosi trejus metus. Per tą laiką Briuselis pats spėjo atidėti ETS2 ir pasiūlyti švelnesnį 2035 m. tikslą.
Ką ES Teisingumo Teismo sprendimas palieka politikams
Teisingumo Teismo sprendimai dėl panaikinimo neskundžiami, tad teisme ginčas baigtas. Aplinkos komiteto pozicija dar nėra galutinė: Europos Parlamentas dėl derybinio mandato turėtų balsuoti gruodžio plenarinėje sesijoje, o vėliau prasidės derybos su valstybėmis narėmis. Redakcijos vertinimu, ilgai trukusi byla pirkėjams davė bent vieną naudingą dalyką – aiškumą, kad taisykles keis ne teisėjai, o politikai.
Kokį automobilį Lietuvos salonuose bus galima nusipirkti 2035-aisiais, paaiškės per artimiausius mėnesius vyksiančiose derybose. Planuojantiems pirkti naują automobilį per kelerius ateinančius metus verta stebėti Parlamento ir Tarybos sprendimus, o ne teismų bylas.
