Nuo 2024 m. rudens Vilniaus policijos pareigūnai pastebi, kad labai padaugėjo telefoninių sukčių, nukreiptų prieš pažeidžiamas grupes, ypač senjorus. Šie sukčiai, naudodami psichologinį spaudimą ir manipuliacijos metodus, įtikina asmenis pervesti pinigus, atskleisti asmeninę informaciją ar atlikti kitus veiksmus, dėl kurių jie patiria finansinių nuostolių.
Didžiausia iki šiol iš aukos pavogta suma siekė stulbinančią 34 900 eurų sumą.
Kas yra „skubios pagalbos prašymas“?
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių telefoninių sukčių būdų yra vadinamas „skubios pagalbos prašymu“. Šių sukčiavimų metu nežinomas skambintojas teigia, kad artimas giminaitis (pvz., sūnus, dukra, anūkas ir pan.) pateko į autoavariją. Sukčius dažnai sako, kad giminaitis yra sužeistas arba sulaikytas policijos ir jam skubiai reikia pinigų gydymui arba teisinėms pasekmėms išvengti.
Tokie skambučiai paprastai būna emocingi ir skirti sukelti aukai baimę ir spaudimą. Kad apgaulė būtų dar įtikinamesnė, sukčiai dažnai įtraukia kitus asmenis, pavyzdžiui, tariamus teisininkus ar medicinos darbuotojus, todėl mažėja tikimybė, kad auka suabejos situacija.
Šių sukčiavimų poveikis: Tikri pavyzdžiai iš gyvenimo
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio Vilniaus policijos departamentas pradėjo daugiau nei 100 tyrimų, susijusių su šiais telefoniniais sukčiais. Policija nustatė 8 įtariamuosius, tarp jų 3 nepilnamečius. Iš sulaikytųjų 6 yra suimti, o 2 skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Keliais atvejais šių schemų aukomis tapo pagyvenusios moterys, kurios pasitikėjo sukčiais, bandydamos padėti savo vaikams. Pavyzdžiui, viena moteris nepatikėjo policija, kai ši jai pasakė, kad buvo apgauta sukčių. Pareigūnams prireikė nemažai pastangų, kad įtikintų ją, jog buvo apgauta.
Sukčiai veikė taip: Nukentėjusioji sulaukė skambučio, kuriame teigiama, kad jos dukra pateko į avariją su kita mergaite. Sukčius, apsimetęs dukra, pasakė moteriai, kad ji buvo sužeista ir yra ligoninėje. Vėliau vyras, prisistatęs advokatu, informavo moterį, kad norint išvengti teisminės bylos, reikia 5 000 eurų.
Kitą pagyvenusią moterį apgavo rusiškai kalbantis sukčius, kuris prisistatė jos dukra. Sukčius teigė, kad dukra pateko į avariją, o paskambinęs policijos pareigūnas pareikalavo 23 000 eurų už tariamos aukos gydymą. Ši moteris galiausiai perdavė 10 000 eurų, o po to dar 10 000 eurų, įsitikinusi, kad padeda dukrai išvengti teisinių problemų.
Kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių
Jei sulaukėte skambučio, kuriuo prašoma skubiai sumokėti pinigus, nesiimkite skubių veiksmų. Sukčiai gali bandyti manipuliuoti jūsų emocijomis ir įtikinti, kad artimam žmogui gresia pavojus ir jam reikia pagalbos. Neleiskite, kad šie teiginiai jus suklaidintų ar įbaugintų ir priverstų priimti greitus sprendimus.
Prieš imdamiesi bet kokių veiksmų, paskambinkite tariamai aukai arba kitam šeimos nariui ir patikrinkite situaciją.
Jei jau tapote tokios apgaulės auka, kuo greičiau praneškite apie tai policijai.
Išvada: Būkite budrūs ir apsaugokite savo artimuosius
Svarbiausia, kad netaptumėte telefoninių sukčių aukomis, yra išlikti budriems ir atsargiems. Šie sukčiai pasikliauja mūsų emocijomis ir skubos jausmu, kad priverstų mus veikti negalvojant. Atminkite: niekada neskubėkite siųsti pinigų ar dalytis asmenine informacija telefonu. Visada patikrinkite situaciją kitais kanalais.
Jei susidūrėte su panašiais sukčiais arba turite klausimų, pasidalykite su mumis savo mintimis toliau esančiuose komentaruose! Kaip saugote savo artimuosius nuo telefoninių sukčių?
