Europos automobilių pardavimai 2026 m. sausį mažėjo pirmą kartą nuo praėjusių metų birželio, rodo ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacijos) skelbiami registracijų duomenys. Didžiausias smūgis teko benzininiams automobiliams, o elektrifikuoti modeliai (elektriniai, įkraunami hibridai ir hibridai) toliau augino savo dalį rinkoje.
Ši dinamika svarbi ir Lietuvos vairuotojams: ji signalizuoja, kokie modeliai greičiausiai dominuos salonuose, kokios technologijos pinga ir kaip gali keistis likutinės vertės bei pasiūla naudotų automobilių rinkoje.
Ką rodo 2026 m. sausio skaičiai Europoje
ACEA duomenys apima Europos Sąjungą, Jungtinę Karalystę, Šveicariją, Norvegiją ir Islandiją. 2026 m. sausį šiose rinkose iš viso užregistruota 961 382 nauji automobiliai – tai yra 3,5% mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Nuosmukį ypač jautė didelės rinkos – tarp minimų šalių buvo Vokietija, Prancūzija, Belgija ir Lenkija. Tai sufleruoja, kad kritimas nėra vienos šalies reiškinys – jis labiau panašus į platesnį paklausos sulėtėjimą.
Benzininių automobilių kritimas: pagrindinė sausio naujiena
Didžiausias pokytis – benzininių automobilių registracijų kritimas apie 26%, lyginant su 2025 m. sausiu. Dvi didžiausios Europos rinkos išsiskyrė itin ryškiai: Prancūzijoje benzininių registracijos smuko apie 49%, o Vokietijoje – apie 30%.
Dėl šio nuosmukio benzininių automobilių dalis rinkoje per metus susitraukė nuo „beveik trečdalio“ iki „šiek tiek daugiau nei penktadalio“. Tai rodo, kad pirkėjų pasirinkimas keičiasi ne po truputį, o gana greitai.
Ką tai gali reikšti pirkėjui
- Didėjant elektrifikuotų modelių pasiūlai, benzininių modelių paklausa gali mažėti, o tai ilgainiui veikia ir likutinę vertę.
- Gamintojai gali agresyviau siūlyti hibridines alternatyvas net tuose segmentuose, kur anksčiau dominavo benzinas.
- Naudotų automobilių rinkoje gali daugėti benzininių modelių pasiūlos, ypač importuojamų iš didžiųjų ES valstybių.
Elektrifikuoti modeliai auga ir jau sudaro 69% rinkos
Nors bendras pardavimų skaičius krito, elektrifikuoti automobiliai augo beveik visose pagrindinėse kategorijose:
- Elektromobiliai (BEV): apie +14%
- Įkraunami hibridai (PHEV): apie +32%
- Hibridai (HEV): apie +6%
Šios trys grupės kartu sudarė apie 69% visų naujų registracijų (pernai tuo pačiu metu buvo apie 59%). Kitaip tariant, daugumoje Europos rinkų „elektrifikuota“ pavara jau tampa norma, o ne išimtimi.
Norvegijos išskirtinis kritimas: kodėl tai svarbu suprasti
Stipriausias registracijų kritimas fiksuotas Norvegijoje – apie 76%, lyginant su 2025 m. sausiu. Nors Norvegija dažnai laikoma elektromobilių „laboratorija“, toks mėnesinis svyravimas primena, kad net pažangiausiose rinkose registracijų skaičiai gali būti labai jautrūs kainoms, pasiūlai, finansavimui ar mokesčių politikai.
This rule applies in Norway. Lithuanian regulations may differ.
Gamintojų rezultatai: kas laimėjo, o kam sausis buvo sunkus
Skirtingų gamintojų rezultatai sausį išsiskyrė ryškiai. Kai kurie tradiciniai prekių ženklai patyrė kritimą, tuo metu keli žaidėjai demonstravo augimą.
Registracijų pokyčiai (metinis pokytis):
- Volkswagen: apie -3,8%
- BMW: apie -5,7%
- Renault: apie -15%
- Toyota: apie -13,4%
- Stellantis: apie +6,7%
- Mercedes: apie +2,8%
- BYD: apie +165%
- Tesla: apie -17% (tai jau 13-as mėnuo iš eilės, kai registracijos mažėja)
Kodėl tai vyksta dabar: konkurencija, transformacija ir prekybos rizikos
Europos automobilių sektorius yra didelės transformacijos fazėje: tradiciniai gamintojai vienu metu turi investuoti į elektrifikaciją, išlaikyti konkurencingas kainas ir reaguoti į augančią konkurenciją iš Kinijos gamintojų, kurie dažnai siūlo pigesnius modelius.
Be to, rinką veikia ir prekybos neapibrėžtumas: po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo dauguma JAV tarifų buvo pripažinti neteisėtais, gamintojai turi perskaičiuoti rizikas ir planus. This rule applies in the United States. Lithuanian regulations may differ.
Ką tai gali reikšti Lietuvos rinkai 2026 m.
Nors pateikti skaičiai apima platesnę Europą, kryptis aiški ir Lietuvos kontekste: elektrifikuoti automobiliai vis dažniau tampa „numatytuoju“ pasirinkimu. Tai gali turėti kelias praktines pasekmes:
- Salonų pasiūloje gali daugėti hibridų ir PHEV kaip kompromiso tarp kainos ir ekonomijos.
- Naudotų automobilių importo srautuose iš Vokietijos ar Prancūzijos gali atsirasti daugiau benzininių modelių, kurių paklausa ten mažėja.
- Diskusijos apie įkrovimo infrastruktūrą ir paskatas Lietuvoje gali intensyvėti, nes bendra Europos kryptis spaudžia rinką keistis.
Eksperto komentaras: kodėl benzinui tampa vis sunkiau
Kaip teigia automobilių rinkos analitikas (Europos rinkų stebėtojas), „kai elektrifikuoti modeliai sudaro beveik septynis iš dešimties naujų registracijų, benzinui lieka vis mažiau erdvės – gamintojai ir pirkėjai tiesiog perorientuoja biudžetus bei pasirinkimus į tai, kas turi didesnę ateities vertę“.
Išvada
2026 m. sausio statistika parodė aiškų lūžį: bendri pardavimai krito, tačiau elektrifikuoti automobiliai dar labiau sustiprino savo pozicijas, o benzininių segmentas patyrė vieną ryškiausių smūgių. Jei ši kryptis išliks, 2026-ieji gali tapti metais, kai Europos rinkoje „dauguma“ galutinai persisveria elektrifikacijos naudai.
Ar jaučiate šiuos pokyčius ir Lietuvoje? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
