Europos Komisija ruošiasi siūlyti pakeitimus, kurie praktiškai atšvelnintų 2035 m. planą dėl naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimo. Vietoje absoliutaus „nulinių CO₂“ reikalavimo gali atsirasti lankstesnis modelis su naujais tikslais, leidžiantis daugiau technologijų pasirinkimų.
Kas buvo numatyta nuo 2035 m. ir kodėl tai vadinta degimo variklių pabaiga
Pagal ES kryptį, patvirtintą 2023 m., nuo 2035 m. nauji lengvieji automobiliai ir furgonai turėjo atitikti 100% CO₂ emisijų sumažinimo tikslą, t. y. rinkai tiekti tik „nulinių emisijų“ naujas transporto priemones. Praktikoje tai reiškė, kad nauji benzininiai ir dyzeliniai modeliai nebetilptų į standartą.
Europos Parlamento paaiškinimuose ši kryptis buvo siejama su bendru tikslu iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, o transporto sektoriuje reikšmingai sumažinti išmetimus.
Ką dabar siūloma keisti: nuo draudimo prie lankstesnių CO₂ tikslų
Remiantis viešai aptarta informacija, Europos Komisija gali siūlyti atsitraukti nuo „faktinio draudimo“ modelio ir pereiti prie mažiau griežtos, bet vis tiek ambicingos schemos. Viena dažniausiai minima kryptis – vietoje 100% mažinimo numatyti apie 90% CO₂ sumažinimą nuo 2035 m., taip paliekant teorinę erdvę daliai alternatyvių sprendimų.
Technologinis neutralumas: ką tai gali reikšti realybėje
Europos liaudies partijos (EPP) vadovas Manfredas Weberis viešai teigė, kad klimato tikslus reikėtų pasiekti per rinkos ir vartotojų pasirinkimą, o ne per griežtus draudimus, ir kad Europos Komisija ruošiasi pasiūlyti pokyčius. Oficialus paketo pristatymas siejamas su 2025 m. gruodžio 16 d.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šią kryptį pristatė kaip „technologinį atvirumą“: elektromobiliai išlieka pagrindine kryptimi, tačiau, jo teigimu, vietos turėtų atsirasti ir kitoms technologijoms, įskaitant sintetinius degalus.
Kodėl ES peržiūri kursą: pramonė, konkurencija ir pereinamojo laikotarpio realybė
Sprendimų tonas keičiasi ne vakuume. Pastaraisiais metais Europos automobilių pramonė susiduria su keliomis kryptimis vienu metu: didėjančia konkurencija pasaulinėse rinkose, investicijų spaudimu, tiekimo grandinių ir energijos kainų svyravimais, o taip pat netolygia elektromobilių paklausa skirtingose šalyse.
Reuters informacija, cituojanti politinius pareiškimus, rodo, kad pokytį palankiai vertina dalis valstybių ir pramonės atstovų, argumentuojančių darbo vietų ir konkurencingumo apsauga.
Ką sako skirtingos stovyklos: nuo gamintojų iki EV sektoriaus perspėjimų
Ši tema Europoje kelia įtampą tarp kelių interesų grupių. Vieni pabrėžia, kad lankstesni tikslai padėtų išlaikyti investicijas ir darbo vietas, kiti – kad per didelis atlaisvinimas gali sulėtinti perėjimą prie nulinės emisijos transporto ir mažinti aiškumą rinkai.
Šešių šalių laiškas: daugiau technologijų po 2035 m.
Reuters skelbė, kad Bulgarija, Čekija, Vengrija, Italija, Lenkija ir Slovakija ragino suteikti daugiau lankstumo – leisti po 2035 m. remtis ne vienu technologiniu keliu (pvz., svarstant hibridus ar kitas technologijas, galinčias prisidėti prie emisijų mažinimo).
EV sektoriaus argumentas: „nepraraskite krypties“
Tuo pat metu Europos elektromobilių ekosistemos atstovai perspėja, kad bandymai „praskiesti“ tikslus gali mažinti investicijų aiškumą ir lėtinti įkrovimo infrastruktūros bei baterijų grandinės plėtrą. Viešojoje erdvėje akcentuojama, kad tikslų stabilumas padeda planuoti ilgalaikes investicijas.
Ką tai reiškia Lietuvai: pirkėjams, naudotų automobilių rinkai ir infrastruktūrai
Lietuvoje didelė dalis automobilių parko yra naudoti automobiliai, dažnai importuojami iš Vakarų Europos, todėl ES krypties pokyčiai gali persiduoti per pasiūlą ir kainodarą. Jei po 2035 m. Europoje išliks platesnė naujų automobilių technologijų įvairovė, tai gali pakeisti ir naudotų automobilių srautų struktūrą po kelerių metų.
Praktiškai Lietuvos vairuotojui svarbiausia ne politinė formuluotė, o tai, kaip greitai ir kokia kaina rinkoje bus prieinami patikimi, mažai taršūs automobiliai, ir ar infrastruktūra (įkrovimas, servisas, atsarginės dalys) spės su pokyčiais.
Ar pasikeis taisyklės Lietuvoje per naktį?
Ne. Tai – ES lygmens krypties ir reglamentų peržiūra, kuri paprastai vyksta per teisėkūros procesus, o vėliau įsigalioja pagal nustatytas datas. Kol kas kalbama apie siūlymus ir politinę kryptį, o ne apie iškart įsigaliojusią naują tvarką.
Kas toliau: ko laukti iš Europos Komisijos paketo
Svarbiausias artimiausias etapas – Europos Komisijos automobilių paketo pristatymas, apie kurį viešai kalbama 2025 m. gruodžio 16 d. Būtent jame paaiškės, ar bus siūloma formaliai keisti 2035 m. tikslus, kaip būtų apibrėžiamas „technologinis neutralumas“, ir kokie pereinamieji mechanizmai būtų taikomi gamintojams.
This rule applies in the European Union. Lithuanian regulations may differ.
Ką turėtų daryti vairuotojas dabar: racionalus planas be panikos
Jei planuojate automobilio keitimą artimiausiais 1–3 metais, labiausiai verta vertinti ne politines antraštes, o savo kasdienį naudojimo scenarijų ir bendras išlaikymo sąnaudas. Praktiniai žingsniai:
- Skaičiuokite visą kainą: kuras/elektra, draudimas, servisas, nusidėvėjimas.
- Įvertinkite infrastruktūrą savo maršrutuose (mieste, darbe, kelionėse).
- Jei renkatės naudotą automobilį, tikrinkite baterijos/variklio būklę ir serviso istoriją.
- Sekite oficialius ES ir Lietuvos institucijų pranešimus, kai atsiras konkretūs teisės aktų projektai.
CTA
Kaip manote, ar ES turėtų laikytis griežto 2035 m. kurso, ar palikti daugiau technologijų pasirinkimų? Pasidalinkite nuomone komentaruose.
