Tvarus transportas šiandien jau nebėra tik ateities vizija – tai kryptis, kuri vis sparčiau įgauna pagreitį ir Lietuvoje. Energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ ne tik plečia elektromobilių įkrovimo tinklą „Ignitis ON“, bet ir aktyviai vysto kitus su tvariu transportu susijusius projektus. Vienas svarbiausių jų – biometano tiekimas transportui, kuris gali padėti mažinti taršą, stiprinti šalies energetinę nepriklausomybę ir atverti naujas galimybes viešajam bei sunkiajam transportui.
Ypatingą reikšmę šiai krypčiai suteikia tai, kad „Ignitis“ tiekiamas biometanas jau gaminamas ir Lietuvoje, UAB „Engerta“ valdomoje jėgainėje Panevėžio rajone. Tai rodo, kad alternatyvūs degalai nebėra vien teorinė galimybė – jie tampa realia praktika šalies transporto sektoriuje.
Biometano plėtrą skatina ne tik ekologija, bet ir įsipareigojimai
Pernai į nacionalinę teisę perkėlus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2023/2413, dar vadinamą RED III, Lietuva įsipareigojo spartinti transporto sektoriaus dekarbonizaciją. Tai reiškia, kad iki 2030 metų atsinaujinantys energijos ištekliai turės sudaryti ne mažiau kaip 29 proc. šalies degalų balanso.
Iš šios dalies ne mažiau kaip 5,5 procentinio punkto turės sudaryti pažangieji biodegalai, tarp jų – ir biometanas, pagamintas iš tvarių atliekų. Šie tikslai keičia visą rinką: degalų tiekėjai, transporto įmonės ir net gamintojai vis aktyviau ieško sprendimų, kaip prisitaikyti prie naujos realybės.
„Ignitis“ atsinaujinančių dujų skyriaus vadovas Mindaugas Protas atkreipia dėmesį, kad pokyčius skatina ne tik ES įsipareigojimai, bet ir ekonominiai veiksniai.
„Permainas paskatinti gali tiek esami įsipareigojimai, tiek įprastoms degalų rūšims – benzinui ir dyzelinui – didėjantys mokesčiai ir besikeičiantis verslų bei technikos gamintojų požiūris. Rinkoje jau yra dujiniais varikliais varomų ir biometaną galinčių naudoti vilkikų“, – sako M. Protas.
Biometanas jau gaminamas Lietuvoje
Vienas ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių – prie tarptautinės magistralės „Via Baltica“, Panevėžio rajone, Šilagalio kaime, veiklą pradėjusi biometano gamybos jėgainė. Šio projekto vertė siekė 9,2 mln. eurų, o jį įgyvendino „Ignitis“ partnerė UAB „Engerta“.
Ši jėgainė išsiskiria tuo, kad tapo pirmąja Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomojo dujotiekio. Toks sprendimas leidžia pagamintą biometaną iškart nukreipti jo suslėgimui ir paruošimui naudoti transporto priemonėse.
Biometano dujas suslegiančios ir transportui paruošiančios įmonės „SG dujos“ vadovas Saulius Bilys pabrėžia, kad tai reikšmingai plečia realias kuro panaudojimo galimybes.
„Tokiu būdu galima atitikti keliamus tvarumo reikalavimus ir sutaupyti. Svarbiausia, kad transporto parkai, kurie naudoja iškastines dujas, jau dabar jas gali pakeisti biometanu. Taip pat džiugina ir galimybes plačiau naudoti biometaną didina tai, kad šios dujos ne tik importuojamos, bet ir jau gaminamos Lietuvoje“, – teigia S. Bilys.
Kokio masto poveikį tai gali turėti transportui
2026 metais šiame projekte gaminama tiek biometano, kad jo pakanka daugiau kaip šimtui vilkikų, kurie kasdien nuvažiuoja po maždaug 600 km. Tai reikšmingas kiekis, ypač vertinant sunkiojo transporto sektorių, kuriame alternatyvų dyzelinui vis dar nėra daug.
Skaičiuojama, kad būtent tokio masto sprendimai galėtų tapti proveržio pagrindu visam šalies transporto sektoriui. Biometanas gali būti naudojamas ne tik vilkikuose, bet ir viešajame transporte, todėl jo reikšmė ilgainiui gali dar labiau augti.
- Biometanas tinka sunkiajam transportui ir autobusams
- Jį galima naudoti transporto priemonėse su dujiniais varikliais
- Lietuvoje gaminamas kuras mažina priklausomybę nuo importo
- Sprendimas padeda siekti tvarumo ir emisijų mažinimo tikslų
Kuo biometanas skiriasi nuo įprastų gamtinių dujų
Nors biometano cheminė formulė yra tokia pati kaip gamtinių dujų, esminis skirtumas slypi jo kilmėje. Biometanas išgaunamas iš biologiškai skaidžių organinių atliekų – maisto likučių, žemės ūkio atliekų ir kitų yrančių medžiagų. Dėl to jis laikomas gerokai palankesniu aplinkai energijos šaltiniu.
Anot M. Proto, biometanas savo tvarumo požiūriu vertinamas kaip viena „žaliausių“ energijos rūšių.
„Biometano dujos nedidina šiltnamio efekto, nes nepatenka į atmosferą – šios dujos laikomos vienu žaliausių energijos išteklių. Be to, jos plačiai panaudojamos: elektros energijos gamyboje, pastatų šildymui ar kaip transporto priemonių kuras“, – pažymi jis.
Svarbu ir tai, kad biometano gamybos procese susidaranti biomasė gali būti naudojama ūkininkų laukams tręšti. Tai reiškia, kad ši technologija prisideda ne tik prie švaresnio transporto, bet ir prie žiedinės ekonomikos kūrimo.
Biometanas svarbus ir dėl energetinės nepriklausomybės
Biometano naudojimas aktualus ne vien dėl klimato kaitos mažinimo. Pastarųjų metų geopolitiniai sukrėtimai, tiekimo grandinių trikdžiai ir išaugusios energijos kainos parodė, kad priklausomybė nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių tampa vis didesne rizika.
Rusijos keliama grėsmė ir neramumai Artimuosiuose Rytuose dar labiau išryškino būtinybę ieškoti vietinių, patikimų ir tvarių energijos šaltinių. Biometanas šiuo požiūriu išsiskiria tuo, kad jis gali būti gaminamas Lietuvoje, iš vietinių žaliavų.
Todėl jo plėtra transporto sektoriuje reiškia ne tik mažesnę taršą, bet ir didesnį atsparumą išorės sukrėtimams. Kuo daugiau kuro galima pasigaminti šalies viduje, tuo mažesnė priklausomybė nuo pasaulinių kainų svyravimų ir geopolitinių krizių.
Biometano vaidmuo Lietuvos transporto ateityje
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad jau 2030 metais benzinu ir dyzelinu varomų transporto priemonių miestuose turėtų sumažėti perpus. Šiam tikslui pasiekti neužteks vien elektromobilių – reikės kelių skirtingų technologinių sprendimų, tarp jų ir biometano.
Biometanas ypač svarbus ten, kur elektrifikacija kol kas sudėtingesnė arba brangesnė – pavyzdžiui, sunkiajame transporte, logistikoje ar tam tikrose viešojo transporto srityse. Būtent todėl jo reikšmė ateityje gali būti dar didesnė nei šiandien prognozuojama.
„Džiaugiamės, kad Lietuvoje daugėja ne tik biometaną naudojančių transporto priemonių, bet ir jį gaminančių įmonių. Esame įsipareigoję valdyti visą „Engertos“ tiekimą ir tikimės, kad tokių partnerių ateityje atsiras vis daugiau, o biometano dujų naudojimo apimtys reikšmingai išaugs“, – teigia „Ignitis“ atstovas.
Kodėl šis kuras gali tapti vienu iš prioritetų
Akivaizdu, kad biometanas Lietuvoje tampa ne nišiniu, o vis rimtesniu transporto kuro pasirinkimu. Jis leidžia panaudoti atliekas, mažina emisijas, padeda laikytis ES įsipareigojimų ir kartu prisideda prie energetinės nepriklausomybės stiprinimo.
Be to, Lietuvoje jau atsiranda visa tam reikalinga grandinė – nuo vietinės gamybos ir tiekimo iki suslėgimo bei pritaikymo transporto priemonėms. Tai rodo, kad biometanas turi potencialo tapti vienu iš valstybės prioritetų, ypač kalbant apie sunkųjį transportą ir viešojo transporto modernizavimą.
Artimiausiais metais būtent tokie projektai gali parodyti, kaip greitai tvarūs sprendimai iš idėjų virsta realiai veikiančia transporto sistema Lietuvoje.
Ar, jūsų nuomone, biometanas gali tapti svarbia Lietuvos transporto ateities dalimi? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
