Greitkelis lapkritį – sąžiningiausias elektromobilio egzaminas. Vėsu, o tempas toks pat kaip vasarą. Tokiomis sąlygomis atliktas „Mercedes CLA 250+“ testas parodė skaičius, kurių kataloge nerasite: kelių laipsnių šilumoje sedanas greitkelio greičiu naudojo stebėtinai mažai energijos, tačiau daugiausia nervų kainavo ne automobilis, o įkrovimo stotelės.
Testą atliko lenkų portalas „Autokult“, bet jis aktualus ne tik lenkams. Elektrinis CLA tapo 2026 m. Europos metų automobiliu, o lietuvis, važiuojantis juo į Vakarų Europą, pirmuosius šimtus kilometrų praleis tose pačiose Lenkijos magistralėse ir prie tų pačių įkroviklių. Klausimas paprastas: kurią versiją rinktis, jei dažnai važiuojate toli?
Keturios versijos, trys baterijos
„Autokult“ duomenimis, versijos išdėliotos laiptais. Bazinis „CLA 200“ turi 58 kWh naudingos talpos bateriją ir kraunasi iki 200 kW galia – testo autorius jį vadina pirmiausia miesto automobiliu. „CLA 250“ gauna 71 kWh ir 250 kW. Testuotas „Mercedes CLA 250+“ ir keturiais ratais varomas „CLA 350 4Matic“ turi tą pačią 85 kWh bateriją ir tą pačią 320 kW įkrovimo galią.
Perskaičiavus Lenkijos kainas pagal lapkričio 5 d. Lenkijos nacionalinio banko kursą (4,3916 zloto už eurą), „CLA 200“ kainuoja nuo maždaug 47 800 Eur (209 900 zlotų), „CLA 250“ – apie 51 200 Eur (224 900 zlotų), o 250+ – apie 53 500 Eur (234 900 zlotų). Už 14 kWh didesnę bateriją nei „CLA 250“ turi primokėti apie 2 300 Eur, o už 27 kWh daugiau nei bazinė versija – apie 5 700 Eur. Lietuvos kainoraštis kitoks, tad šie skaičiai svarbūs labiau kaip versijų santykis nei kaip galutinė kaina. Užsakant Lietuvoje, kainą gali paveikti ir laukimas. Plačiau – užsakymų eilė ir APVA parama.
Testo autorius 250+ vadina aukso viduriu: tai versija su didžiausiu nuotoliu iš visų, kurios nėra AMG.
Kiek lieka iš 790 kilometrų
Gamintojas skelbia 790 km WLTP nuotolį, o oro pasipriešinimo koeficientas siekia vos 0,21. Teste, esant keliems laipsniams šilumos, sedanas 120 km/h greičiu naudojo 19,9 kWh/100 km, o 140 km/h greičiu – 22,9 kWh/100 km. Greičiui padidėjus 20 km/h, sąnaudos išaugo tik apie 15 %.
Apskaičiuokime patys. Visos 85 kWh 120 km/h greičiu teoriškai užtektų maždaug 427 km, o 140 km/h – apie 371 km. 120 km/h greičiu tai šiek tiek daugiau nei pusė WLTP skaičiaus, 140 km/h – kiek mažiau nei pusė. Jei naudojamas įprastas kelionės intervalas nuo 10 iki 80 %, 120 km/h greičiu lieka apie 300 km tarp įkrovimų. Testo autoriaus praktinė išvada – apie 400 km su atsarga atvykus į tikslą.
Ar tai nusivylimas? Nebūtinai. 790 km yra laboratorijos skaičius, ir lyginti jį su greitkeliu vėsią dieną nėra prasmės. Lietuvoje nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. automagistralėse ir greitkeliuose lengviesiems automobiliams leidžiama 110 km/h. Išimtis – A1 ir A5 ruožai su dinaminiais ženklais, kurie pagal sąlygas ribą gali didinti arba mažinti. Esant panašiai temperatūrai, mažesnis greitis reiškia ir mažesnes sąnaudas nei teste, o stiprus šaltis jas vėl padidins.
Įkrovimas: automobilis greitesnis už stoteles
Gamintojo duomenimis, nuo 10 iki 80 % baterija įsikrauna per 22 min. Teste didžiausia 320 kW galia išsilaikė trumpai, bet apie 120 kW sedanas krovėsi beveik iki galo. Tai geras rezultatas.
Daugiau problemų kėlė Lenkijos infrastruktūra. Testo autorius aprašo neveikiantį įkroviklį, stotelę su pavogtais kabeliais ir naujas stoteles, kurios vietoj žadamų 300 kW tiekė tik trečdalį, apie 100 kW. Grįžtant viskas vyko sklandžiai. Kas yra privažiavęs prie greitojo įkroviklio be kabelio, tas supranta. Per Lenkiją važiuojančiam lietuviui išvada praktiška: planuodami maršrutą, kiekvienai ilgesnei atkarpai numatykite atsarginę stotelę.
Salone – vienas priedas, kurio verta neatsisakyti
Trečias, keleiviui skirtas ekranas yra papildoma įranga. Be jo prieš keleivį lieka plokščias plastikinis paviršius, kurio, pasak testo autoriaus, neišgelbsti net dekoratyvinės žvaigždutės. Jis pataria ekraną užsisakyti vien tam, kad salone neliktų pigiai atrodančios plokštės. Sunku nepastebėti, kad daugiau nei 50 tūkst. eurų kainuojančiame automobilyje tai atrodo kaip taupymas ne ten, kur reikia.
Medžiagos ir surinkimo kokybė, testo duomenimis, pagerėjo. Juodo blizgaus plastiko sumažėjo, bet jo dar yra ant centrinės konsolės mygtukų. Veidrodėliai šiuolaikiniam automobiliui pastebimai maži. Priekinės sėdynės patogios, o 180 cm ūgio vairuotojui virš galvos vietos daugiau nei BMW i4. Užpakalinės sėdynės pagalvėlė trumpa ir mažai prilaiko šlaunis – testo autorius pažymi, kad tai dažna elektromobilių bėda. Jo vertinimu, šis automobilis vis dar primena, kad tai bazinis „Mercedes“ modelis, ir galėtų atrodyti prabangiau. Kaip CLA atrodo šalia didesnio ir prabangesnio modelio, plačiau – naudoto EQE ir naujo CLA palyginimas.
Galutinis testo vertinimas – 8 balai iš 10. Autoriaus nuomone, tai stiprus elektromobilis ilgoms kelionėms ir tikras „Mercedes“, už nedidelį priedą duodantis daugiau nei pigesnės versijos. Silpniausia vieta, jo teigimu, yra ne baterija ir ne įkrovimo greitis, o Lenkijos įkrovimo infrastruktūra.
