Jei šią žiemą į Alpes ketinate vykti elektromobiliu, pavyzdžiui, elektriniu „Mercedes GLC 250“, greitojo įkroviklio užrašu „300 kW“ aklai pasikliauti neverta. Automobilis tokiai kelionei pasiruošęs geriau, nei daugelis tikėtųsi. O štai stotelės ne visada atiduoda tai, ką žada.
Pigiausią šiuo metu užsakomą elektrinio GLC versiją Nyderlandų leidinio „Autoblog“ testuotojas nuvairavo iš Roterdamo apylinkių į Vorarlbergą Austrijoje – apie 900 km. Kelionė truko maždaug devynias valandas, ir, autoriaus vertinimu, tai nedaug lėčiau nei panašiu benzininiu ar dyzeliniu automobiliu. Tačiau dviejose greitosiose stotelėse įkrovimo galia nesiekė nė pusės nurodytos, o tai kainavo iki valandos.
Ką gaunate už bazinę kainą
„Mercedes GLC 250“ – galinių ratų pavaros versija su 260 kW (354 AG) elektros varikliu ir 85 kWh naudingos talpos baterija. Gamintojo duomenimis, WLTP ciklu ji nuvažiuoja iki 650 km, nuolatinės srovės stotelėje kraunasi iki 320 kW galia, o nuo 10 iki 80 % baterija pasipildo per 22 minutes. Vokietijoje ši versija kainuoja nuo 64 736 eurų su PVM.
Testuotas automobilis nebuvo visiškai bazinis. Jis turėjo AMG detalių ir didesnius ratus, kurie, testuotojo teigimu, nuvažiuojamą atstumą sumažina. Salone tylu, prie to prisideda pneumatinė pakaba ir storesni stiklai. Dar pigesnė versija su mažesne LFP baterija kol kas tik ruošiama. Plačiau – galingesnio GLC 400 apžvalga.
900 km greitkeliu ir 400 km ekrane
Kelionė prasidėjo su visiškai įkrauta baterija, tačiau prietaisų skydelis rodė tik apie 400 km likusio atstumo. Slėnyje buvo apie +5 °C, tad tikros žiemos dar nebuvo. Rodomi 400 km – maždaug 38 % mažiau nei geriausias WLTP skaičius. Ar tai blogai? Nebūtinai: važiuota sąmoningai greitai – dažniausiai 130 km/h ir daugiau, atkarpomis 150–160 km/h, o kelis kartus pasiektas ir didžiausias 210 km/h greitis.
Pirmą kartą sustota po maždaug 2,5 valandos ir 300 km. Nuo 10 iki 80 % baterija prisipildė per 22 minutes, lygiai kaip žada gamintojas. Antrasis sustojimas – dar po maždaug 300 km, kai iki tikslo liko apie 300 km. Paskutinę atkarpą testuotojas važiavo ramiau ir tikslą pasiekė be nuotykių. Apsistojimo vietoje krautis nebuvo kur, todėl teko naudotis viešomis stotelėmis, tarp jų – greitąja stotele prie „Lidl“ parduotuvės Austrijos kaime. Į kelią atgal išvažiuota su 95 % įkrauta baterija.
Kur dingo valanda
Nesklandumai prasidėjo ten, kur jų mažiausiai tikiesi. „Aral“ 300 kW įkroviklis, nors baterija buvo gana tuščia, davė daugiausia 109 kW. „Fastned“ 400 kW stotelėje Woudenberge, Nyderlanduose, galia sustojo ties 92 kW. Ant stotelės parašyta viena galia. Ekrane – visai kita. Abu kartus testuotojas kiek pasikrovė ir važiavo ieškoti kitos stotelės, kad pasiektų 80 %, ir, jo skaičiavimu, tai kainavo iki valandos kelionės laiko. Kas kaltas – stotelė, automobilis ar abu – jis atsakyti negali.
Navigacija, kuri ne visada žino geriau
MBUX navigacija naudoja „Google“ duomenis, atsižvelgia į baterijos temperatūrą, kelionės metu siūlo įkrovimo stoteles ir prieš jas pašildo bateriją, kad ši greičiau krautųsi. Kai kurie pasiūlymai testuotoją nustebino: vienai stotelei pasiekti reikėjo maždaug dešimčiai minučių nusukti nuo greitkelio į kaimą, nors Vokietijoje greitųjų įkroviklių prie greitkelių netrūksta. Jo manymu, tiek lėtą įkrovimą, tiek keistus pasiūlymus galėtų ištaisyti programinės įrangos atnaujinimas.
Ką tai reiškia važiuojant iš Lietuvos
Lietuvos slidininkams kelias dar ilgesnis: vien nuo Vilniaus iki Miuncheno, kelionių planavimo platformos „Rome2rio“ duomenimis, apie 1 450 km. Važiuojant tokiu pat tempu ir kraunantis kas maždaug 300 km, kaip testo metu, iki Miuncheno prireiktų maždaug keturių sustojimų. Po 22 minutes – beveik pusantros valandos vien įkrovimui, ir tai tik tada, jei kiekviena stotelė veiks taip, kaip žada. Kas yra laukęs prie perpus lėčiau kraunančios stotelės – tas žino. Be to, Lietuvoje ir Lenkijoje žiemą temperatūra dažnai nukrenta žemiau nulio, o tada, testuotojo pastebėjimu, nuvažiuojamas atstumas mažėja dar labiau.
Iš testo galima pasidaryti tris praktines išvadas:
- įkrovimo vietas maršrute patikrinkite iš anksto ir turėkite atsarginę stotelę;
- MBUX sistemoje nustatykite, kad maršrutas būtų planuojamas tik per pasirinktų tinklų stoteles – testuotojo manymu, tai būtų padėję išvengti dalies nesklandumų;
- šaltyje ir važiuodami greičiau nei 130 km/h skaičiuokite, kad atstumas tarp sustojimų bus gerokai trumpesnis nei kataloge.
Planuojantiems pirkti verta įvertinti ir pristatymo terminus. Plačiau – elektrinio GLC laukimo eilės.
Ar bazinės versijos pakanka kalnams
Testuotojo išvada aiški: pigiausias elektrinis GLC į Alpes nuveža patogiai ir tyliai, o bendras kelionės laikas nedaug skiriasi nuo įprasto automobilio. Silpnosios vietos – įkrovimo greitis kai kuriose stotelėse ir navigacijos logika. Redakcijos vertinimu, už beveik 65 tūkst. eurų kainuojantį automobilį pirkėjas turi teisę tikėtis, kad jo paties navigacija nesiųs nuo greitkelio į kaimą, kai prie kelio stotelių netrūksta. Kol tai neištaisyta, ilgai žiemos kelionei verta ruoštis kruopščiau nei degalų bakui – stoteles planuoti taip pat, kaip planuojate nakvynę.
.jpg){kind=link}