„Lietuvos draudimas” fiksuoja beveik 3 tūkstančius fiktyvių žalų atvejų per metus – bendra suma viršija 5 mln. eurų. Dalis jų – tai sukčiai, tyčia sukeliantys avarijas ir įtraukiantys niekuo dėtus vairuotojus į savo schemas.
Kaip atpažinti tyčinę avariją
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo” žalų departamento direktorius, pastebi, kad tyčinių eismo įvykių iniciatoriai veikia pagal išbandytas schemas. Jie puikiai išmano kelių eismo taisykles, žino problemines sankryžas ir sudėtingas transporto žiedines jungtis.
„Tokie asmenys greitai pildo eismo įvykio deklaracijas ir geba manipuliuoti situacija. Tiriant aplinkybes paaiškėja, kad tas pats vairuotojas „nukentėjusiuoju” jau yra tapęs nuo keliolikos iki keliasdešimt kartų”, – sako ekspertas.
Dažniausiai sukčiai veikia didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – kur eismas intensyvesnis ir lengviau pasinaudoti sudėtingomis situacijomis. Dalis jų iš anksto įsigyja prastos būklės automobilius, turėdami aiškų tikslą juos galutinai sugadinti specialiai sukelto eismo įvykio metu ir gauti draudimo išmoką.
Dažniausia schema – persirikiavimo metu
Viena populiariausių schemų – laukti, kol priekyje važiuojantis automobilis pradės manevrą. Sukčius pastebi įjungtą posūkio signalą ir pradėtą persirikiavimą, tada staigiai akceleruoja ir pakiša priekinę automobilio dalį taip, kad būtų kliudoma galinė persirikiuojančio automobilio dalis.
„Įvykiui sukelti pasirenkama manipuliuoti psichologiškai lengviau paveikiamais asmenimis – vyresnio amžiaus žmonėmis ar pradedančiaisiais vairuotojais. Paprastai tai vairuotojai, kurie laikosi kelių eismo taisyklių, manevrus atlieka lėtai ir iš anksto apie juos signalizuoja”, – aiškina A. Juodeikis.
Po tokio tipo susidūrimo tariamas kaltininkas dažnai jaučiasi sutrikęs. Jis įsitikinęs, kad prieš atliekant manevrą gretima juosta buvo laisva, o manevras vyko atsargiai. Net atvykę policijos pareigūnai ne visada gali objektyviai įvertinti situaciją.
Ką daryti, jei įtariate tyčinį pakišimą
Jeigu kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, svarbu kuo išsamiau užfiksuoti įvykio vietą: transporto priemonių padėtį po susidūrimo, ant kelio likusius stabdymo pėdsakus, nufilmuoti kitą eismo dalyvį ir jo elgesį bei surinkti liudininkų kontaktinius duomenis.
Miestuose daugelis eismo vietų stebimos vaizdo kameromis, todėl pravartu kuo anksčiau inicijuoti galimų įrašų gavimą – jie paprastai saugomi ribotą laiką, nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.
Pildant eismo įvykio deklaraciją svarbu tiksliai aprašyti aplinkybes, tačiau nebūtina iš karto prisiimti atsakomybės. Jau deklaravus kaltę, vėliau ją paneigti tampa sudėtinga – reikalingi objektyvūs įrodymai, kuriuos po įvykio surinkti gali būti itin keblu.
Vaizdo registratorius – geriausia apsauga
Viena efektyviausių prevencinių priemonių – vaizdo registratoriai automobilio priekyje ir gale. Tokie vaizdo įrašai neretai tampa esminiu įrodymu sprendžiant ginčus dėl tyčinių avarijų.
Draudimo bendrovės naudoja papildomas priemones eismo įvykių aplinkybėms tirti. Jei kyla įtarimų dėl galimo tyčinio „pakišimo”, apie tai būtina argumentuotai informuoti draudiką ir prašyti atlikti išsamų tyrimą. Dažnai vien tik įvykių skaičius ir pasikartojančios aplinkybės leidžia nustatyti galimai nesąžiningą veiklą.
„Nors patirta žala gali būti ir nedidelė, o eismo dalyviai vengia teisinių ginčų, toks pasyvumas sudaro sąlygas sukčiams ir toliau pelnytis sąžiningų vairuotojų sąskaita. Sąmoningumas, kritiškas situacijos vertinimas ir vaizdo registratorius gali padėti apsaugoti save”, – pabrėžia ekspertas.
