„Palauk, prasidės žiema, tuomet pamatysi“, „elektromelektromobilisobilis mūsų žiemos sąlygomis – nejuokauk“ – su tokiais perspėjimais yra susidūrę daugelis elektromobilių vairuotojų Lietuvoje. Šaltis, sniegas ir plikledis iš tiesų mažina efektyvumą, tačiau ekspertai pabrėžia: didžioji dalis problemų kyla dėl netinkamų įpročių, o ne dėl pačios technologijos.
Kodėl žiemą atsiranda „range anxiety“ ir ar ji pagrįsta?
Atšalus orams dalis elektromobilių savininkų susiduria su vadinamąja nuvažiuojamo atstumo baime (angl. range anxiety). Žemesnė temperatūra, krituliai, purvas ir sniego danga padidina elektros energijos sąnaudas, o ypač tai jaučiama trumpose kelionėse mieste, kai baterija nespėja pasiekti darbinės temperatūros.
Kaip aiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros profesorius doc. dr. Vidas Žuraulis, žiema yra išbandymas visoms transporto priemonėms. Jei automobiliams su vidaus degimo varikliais rytais gali kilti užvedimo problemų ar padidėti degalų sąnaudos, elektromobilių vairuotojams dažniau tenka stebėti energijos lygį ir sąnaudas, atidžiau valdyti salono šildymą ir pasirinkti važiavimo greitį.
Kas nutinka, jei baterija išsikrauna „ne laiku ir ne vietoje“?
Vienas didžiausių žiemos scenarijų, kuris kelia įtampą vairuotojams – netikėtas baterijos išsikrovimas. Vis dėlto draudimo ekspertai primena, kad pagalba tokiais atvejais gali būti panaši kaip ir automobiliams su vidaus degimo varikliu.
Pasak Audriaus Kikučio, „Compensa Vienna Insurance Group“ savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovo, KASKO sąlygose numatyta techninė pagalba gali apimti sprendimus, kai elektromobilio baterija išsikrauna kelyje. Skirtingai nei degalų pristatymas, elektromobiliui gali būti taikomas:
- baterijos įkrovimas vietoje, atvykus pagalbos automobiliui su specialia aukštos įtampos įkrovimo įranga;
- transportavimas autovežiu iki vairuotojui patogios įkrovimo vietos.
Įkrovimas paprastai atliekamas tiek, kad jo pakaktų saugiai pasiekti artimiausią įkrovimo stotelę, kur jau galima komfortiškai laukti pilno įkrovimo. Tokios paslaugos gali būti teikiamos tiek miestuose (pvz., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), tiek užmiestyje.
Kaip prailginti nuvažiuojamą atstumą žiemą?
Kad žiemą nuvažiuojamas atstumas kardinaliai nesiskirtų nuo šiltojo sezono, svarbu sumažinti energijos „nuotėkį“ ten, kur jis didžiausias: šildyme, greityje ir neefektyviuose maršrutuose.
V. Žuraulis primena kelias praktines taisykles, kurios ypač pasiteisina šaltuoju metų laiku:
- Venkite dažnai kaitalioti klimato kontrolės režimus ir nustatytą temperatūrą.
- Geriau palaikyti šiek tiek žemesnę, bet pastovią salono temperatūrą, nei nuolat „įjungti–išjungti“ šildymą.
- Jei važiuojate be keleivių, sumažinkite šildymą gale, o dažniau naudokite sėdynių ir vairo šildymą.
- Rinkitės tolygesnį važiavimą: venkite staigių pagreitėjimų ir didelių greičių.
- Reguliariai tikrinkite padangų slėgį – nukritus temperatūrai jis mažėja ir didina energijos sąnaudas.
- Jei įmanoma, pašildykite saloną, kol automobilis dar prijungtas prie įkrovimo.
„Teko girdėti apie vairuotojų gudrybes: trumpam pašildo saloną, tuomet išjungia, o po kelių kilometrų vėl įjungia – esą taip sutaupys energijos. Iš tiesų taip išbalansuojama šildymo sistema – kur kas geriau palaikyti kiek žemesnę, bet nuolatinę temperatūrą“, – pabrėžia doc. dr. V. Žuraulis.
Ką daryti pamačius, kad įkrova sparčiai krenta?
Elektromobiliai vairuotoją perspėja iš anksto, tačiau žiemą sprendimus reikia priimti greičiau. Pirmi žingsniai, kurie gali padėti „ištempti“ iki įkrovimo taško:
- Išjunkite salono šildymą, palikdami tik būtiną langų apipūtimą.
- Gerokai sumažinkite važiavimo greitį ir venkite staigių manevrų.
- Įjunkite „eco“ režimą, jei jis yra.
- Įvertinkite alternatyvas: ar netoliese yra degalinė, gyvenvietė, sodyba ar kita vieta su elektros šaltiniu.
Kritiniu atveju elektromobilį galima įkrauti iš buitinio elektros šaltinio, tačiau tai dažniausiai yra lėtas sprendimas ir tinka tik kaip „gelbėjimosi ratas“. Jei situacija rimta, saugiausias pasirinkimas – techninė pagalba.
A. Kikutis pažymi, kad gavus pranešimą apie išsikrovusią bateriją, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai: atsižvelgiama į vietą, oro sąlygas, eismo situaciją ir parenkamas patogiausias sprendimas – įkrovimas vietoje arba transportavimas.
Ar elektromobilis įveikia snieguotus kelius prasčiau?
Po stipraus snygio ar kai pusnys pasiekia kelių dešimčių centimetrų aukštį, natūraliai kyla klausimas, ar elektromobilis apskritai pajėgus važiuoti. Ekspertas nuramina: elektromobiliai gali būti varomi keturiais ratais, o jų pravažumą, kaip ir bet kurios transporto priemonės, lemia padangų kokybė ir prošvaisa.
Vis dėlto yra viena svarbi detalė, apie kurią dažnai pamirštama. Elektromobilių baterija įprastai montuojama automobilio dugne, todėl važiuojant per aukštesnes pusnis, ypač kai sniegas kietai sušalęs, galima pažeisti brangios baterijos korpusą. Tokiose situacijose svarbu įvertinti kelio būklę ir vengti „laužimo“ per sukietėjusias sankasas.
Auksinė baterijos taisyklė žiemai: ne 0% ir ne 100%
Žiemą nerekomenduojama ilgesniam laikui palikti pilnai iškrautos baterijos, ypač kai įkrova nukrenta žemiau 10%. Tačiau ir laikyti bateriją 100% taip pat nėra geriausia praktika, jei automobilis kurį laiką stovi nenaudojamas.
Kasdieniam naudojimui dažniausiai patariama laikytis 20–80% įkrovos intervalo. Tai padeda išlaikyti baterijos ilgaamžiškumą ir sumažina stresą žiemos režimu.
Kada frazė „aš tau sakiau“ gali tapti realybe?
Skeptikų prognozė dažniausiai išsipildo tada, kai žiemą elektromobilis naudojamas taip pat, kaip vasarą: agresyvus greitis, maksimalus šildymas, trumpi maršrutai be pasiruošimo ir ignoruojamas padangų slėgis. Tačiau laikantis kelių paprastų taisyklių, elektromobilis Lietuvos žiemą gali būti patikimas kasdienis transportas.
Ar teko susidurti su elektromobilio iššūkiais žiemą? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
