Skaitmeniniai spidometrai, šifruoti valdikliai, baudžiamoji atsakomybė – atrodytų, ridos sukimo laikai turėtų būti praeityje. Deja, ne.
Analitinė platforma „CarVertical” išanalizavo naudotų automobilių rinką Vokietijoje ir nustatė, kuriuose modeliuose ridos korekcija fiksuojama dažniausiai. Rezultatai nustebins ne vieną – labiausiai pažeidžiami būtent brangiausi automobiliai.
Keturi modeliai su didžiausia rizika
Pagal „CarVertical” duomenis, dažniausiai sukama rida šiuose automobiliuose:
- „Audi A8″ – rekordininkas, 6,9 proc. patikrintų egzempliorių turėjo koreguotą ridą
- „Porsche Cayenne”
- „BMW X6″
- „BMW” 5 serija
„Audi A8″ atveju vidutinė korekcija siekė 67 844 km. Tai ne šiaip „nuskaityti” keli tūkstančiai – tai beveik visas automobilio gyvenimo ciklas, paslėptas nuo pirkėjo.
Kodėl būtent premium segmentas
Logika paprasta: kuo brangesnis automobilis, tuo labiau rida veikia jo kainą. Sukčiai tikslingai mažina ridą automobiliuose, kurie neseniai peržengė psichologinę 180 tūkst. km ribą. Sumažinus rodmenis žemiau šios ribos, galima uždirbti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.
Premium klasės automobiliai dažnai turi sudėtingesnes elektronines sistemas, tačiau tai neapsaugo nuo manipuliacijų. Specialistai, siūlantys „ridos korekcijos” paslaugas, sugeba įsilaužti į valdiklius per OBD jungtį ir pakeisti įrašus keliuose ar net keliolikoje elektroninių blokų vienu metu.
Kaip tai veikia Lietuvos pirkėjus
Vokietija yra pagrindinis naudotų automobilių importo šaltinis Lietuvai. Remiantis „Regitra” statistika, kasmet į šalį įvežama dešimtys tūkstančių transporto priemonių iš Vokietijos, nemažą dalį sudaro būtent premium segmento automobiliai.
Problema ta, kad ridos korekcija dažniausiai atliekama prieš eksportą. Automobilis atvyksta į Lietuvą jau su „švariu” spidometru, o mūsų CEK duomenų bazėje pradeda naują gyvenimą nuo to skaičiaus, kurį parodė importuotojas.
Lietuva turi baudžiamąją atsakomybę už ridos sukimą – iki 4 metų laisvės atėmimo pagal BK 214 straipsnį. Tačiau tai neapsaugo nuo automobilių, kurių rida buvo sukoreguota dar užsienyje.
Kaip atpažinti suktą ridą
Keli praktiniai patarimai prieš perkant naudotą automobilį:
Dokumentacija. Surinkite viską, ką įmanoma: sąskaitas už remontą, techninės apžiūros istorijas, serviso knygeles, net alyvos keitimo lipdukus. Kiekvienas dokumentas su data ir rida – papildomas kontrolinis taškas.
ASO patikra. Autorizuotas servisas gali patikrinti valdiklių įrašus. Sukčiai kartais pamiršta pakeisti ridą visuose elektroniniuose blokuose – nesutapimai išduoda manipuliaciją.
Fiziniai nusidėvėjimo požymiai. Stipriai nublizginta vairo oda, nutrintos pavarų svirties galvutės, įdubęs vairuotojo sėdynės kraštas – visa tai rodo didelę ridą, net jei spidometras sako kitaip.
Užsienio istorijos ataskaita. „CarVertical”, „AutoDNA” ir panašios platformos gali parodyti automobilio istoriją keliose šalyse. Jei Vokietijoje automobilis turėjo 200 tūkst. km, o į Lietuvą atvyko su 130 tūkst. – atsakymas akivaizdus.
Žema rida skelbime – ne privalumas, o įspėjimas
Premium klasės automobilis su neįtikėtinai maža rida turėtų kelti klausimų, o ne džiaugsmą. Sukčiams apsimoka rizikuoti būtent tada, kai potencialus pelnas didelis.
Pirkėjo apsauga prasideda nuo sveiko skepticizmo: kuo patrauklesnė kaina ir rida, tuo kruopščiau verta tikrinti.
