2020 m. rugsėjį „Volkswagen“ baigė gaminti ketvirtosios kartos „Caddy“, tad net jauniausias naudotas „Volkswagen Caddy“ iš šios šeimos jau šešerių metų, o seniausiems trečiosios kartos egzemplioriams – daugiau nei dvidešimt. Lapkritį, kai šeimos ruošiasi žiemos kelionėms su vaikais ir padangų komplektu bagažinėje, aukštas vienatūris su stumdomomis durimis atrodo logiškas pasirinkimas. Toks jis ir yra. Tik ne kiekviena versija: tarp 2003–2020 m. automobilių yra variklių, kuriems pilnas salonas per sunkus, ir komercinių versijų, kurios šeimai kainuos daugiau, nei rodo skelbimas.
Trečia ar ketvirta karta – kuo jos skiriasi
Trečiosios kartos „Caddy“ (kėbulo kodas 2K) gamintas nuo 2003 m., 2010 m. atnaujintas, o po didelio 2015 m. atnaujinimo tęstas kaip ketvirtoji karta iki 2020-ųjų.
Šeimai skirta keleivinė versija vadinasi „Caddy Life“ ir turi nuo penkių iki septynių vietų. ADAC perspėja, kad su trečia sėdynių eile standartinio ilgio automobilio bagažinėje lieka mažiau nei 200 litrų, todėl septynių vietų ieškantiems pataria rinktis 47 cm ilgesnį „Caddy Maxi“. Ketvirtoji karta 2015 m. Euro NCAP teste gavo keturias žvaigždes iš penkių. Automatinis avarinis stabdymas jai buvo tik papildoma įranga.
Varikliai, kuriems pilnas salonas nėra iššūkis
Trečioji karta: riba – 102 AG
Iki 2010 m. „Caddy III“ gaudavo siurblių-purkštukų dyzelius – triukšmingus, bet, ADAC vertinimu, patvarius, ypač iki 105 AG. Išimtis – 69 AG 2.0 SDI be turbokompresoriaus. Su tokiu kėbulu jis vargsta.
2010 m. juos pakeitė „common rail“ dyzeliai EA189 – 1.6 TDI ir 2.0 TDI, nuo 75 iki 140 AG. Ar 75 AG užtenka septyniems keleiviams su bagažu? ADAC atsakymas trumpas: rekomenduojamos tik versijos nuo 102 AG. Šiuos variklius paveikė dyzelino skandalas, todėl prieš perkant būtina įsitikinti, kad atliktas programinės įrangos atnaujinimas. Tarp dažnų gedimų ADAC nurodo purkštukus (2010–2015 m. automobiliuose) ir išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistemą (2013 m.). Plačiau – naudoto 2.0 TDI patikra.
Skiriasi ir paskirstymo diržo intervalai. ADAC duomenimis, 1.6 TDI diržas keičiamas kas 210 000 km ir Vokietijoje su darbu kainuoja apie 680 eurų, o 140 AG 2.0 TDI – kas 150 000 km, apie 510 eurų. Jei automobilis nuvažiavęs 200 000 km, o įrašo apie keitimą nėra, 2.0 TDI diržo keitimas jau pradelstas, o 1.6 TDI – beveik.
Benzininis 1.2 TSI priklauso EA111 šeimai. „Bilstein“ techninėje dokumentacijoje nurodoma, kad iki 2011 m. spalio pagamintiems 1.2 TSI būdingas paskirstymo grandinės išsitempimas. Iš 2010–2011 m. „Caddy“ su šiuo varikliu verta prašyti grandinės keitimo įrodymo. Plačiau – EA111 grandinės gedimai.
Ketvirtoji karta: 2.0 TDI EA288 ir 1.4 TSI
Nuo 2015 m. dyzeliai – tik 2.0 TDI EA288, nuo 75 iki 150 AG, o 122 AG versija tiekta tik su 4MOTION pavara. Silpniausios ADAC nerekomenduoja ir čia. Vokiečių „Auto Zeitung“ tarp rekomenduojamų nurodo 2.0 TDI ir 1.4 TSI, kuris nuo 2018 m. vietoj 125 AG gavo 131 AG. Šeimai pinigų vertos keturios versijos:
- „Caddy III“ 1.9 TDI 105 AG (iki 2010 m.) – garsus, bet patvarus;
- „Caddy III“ 1.6 TDI arba 2.0 TDI nuo 102 AG (2010–2015 m.) su atliktu taršos atnaujinimu;
- „Caddy IV“ 2.0 TDI 102 arba 150 AG;
- „Caddy IV“ 1.4 TSI – per metus nedaug nuvažiuojantiems.
DSG ar mechaninė dėžė
2009 m. „Caddy“ su šešių pavarų DSG (tipas 02E) buvo atšaukti: dėl klaidingai nustatomos alyvos temperatūros automobilis trūkčiodavo, o kartais sankaba atsijungdavo. Problemą šalino programinės įrangos atnaujinimas. „Auto Zeitung“ apie ketvirtąją kartą rašo, kad DSG ne visada veikia sklandžiai, o „Caddy“ labiau tinka mechaninė dėžė.
ADAC primena ir kitą riziką: dažnai su krūviu važinėjusiuose automobiliuose kenčia sankaba ir pavarų dėžė. Skelbime parašyta „šeimos automobilis“. Sankaba gali papasakoti visai kitą istoriją. Per bandomąjį važiavimą pajudėkite įkalnėje ir stebėkite, ar automobilis nevibruoja – 1.6 TDI sankabos keitimas Vokietijoje, ADAC duomenimis, kainuoja apie 1 060 eurų.
Krovininė versija šeimai – kur slypi skirtumas
Komercinis „Caddy“ dažnai turi tik dvi sėdynes, bet ir keleivinės versijos įranga gali nuvilti: ADAC duomenimis, apie pusė trečiosios kartos pirkėjų rinkosi bazinę „Trendline“ komplektaciją, o kondicionierius standartiškai atsirasdavo tik nuo „Comfortline“.
Lietuvoje svarbesnė registracijos klasė. N1 klasės krovininiam automobiliui pirmoji techninė apžiūra privaloma po dvejų metų, vėliau – kas 12 mėn. (Techninės apžiūros tvarkos aprašo 30.8 papunktis), o M1 klasės lengvajam – po trejų metų, vėliau kas 24 mėn. (30.3 papunktis). Šešerių ir senesniam automobiliui – dvigubai dažnesni vizitai. Vokietijos TÜV patikrose, rašo „Firmenauto“, ketvirtosios kartos „Caddy“ apžiūrą praeina rečiau nei vidutiniškai: kliūva ašių spyruoklės, stabdžių diskai ir alyvos nuotėkis. Jei aukšto kėbulo nereikia, verta palyginti su septynviečiais „Touran“ ir „Sharan“.
Kodėl naudotas „Volkswagen Caddy“ neatpinga
Dėl to paties automobilio konkuruoja šeimos ir smulkieji verslai, o naujų šių kartų „Caddy“ nebegaminama nuo 2020 m. ADAC gedimų statistikoje (2018 m.) „Caddy“ surinko geresnius nei vidutinius rezultatus, kritiškiau įvertinti tik 2011 m. automobiliai. „Autoplius“ skelbime 2013 m. „Caddy“ su apie 230 000 km rida siūlomas už apie 6 000 eurų. Tai prašomos, ne sandorių kainos.
Redakcijos vertinimu, už 102 AG ar galingesnį dyzelį su dokumentuota diržo keitimo istorija primokėti verta – silpnesnė versija pigesnė tik iki pirmos kelionės su pilnu salonu. ADAC skaičiavimu, 102 AG 1.6 TDI „Caddy“ išlaikymas Vokietijoje, neįskaičiuojant vertės kritimo, siekia apie 306 eurus per mėnesį, arba 24,5 cento už kilometrą – kartu su degalais, draudimu, mokesčiais, servisu ir padangomis.
