Automobilių pramonė pasaulyje ir Europoje – ties lūžio tašku. Nauja „Gartner“ ataskaita, cituojama „Reuters“, prognozuoja, kad iki 2029 metų tik maždaug 5 % automobilių gamintojų sugebės išlaikyti spartų investicijų į dirbtinį intelektą (AI) augimą, palyginti su daugiau nei 95 % šiandien. Tai – svarbus signalas ir vairuotojams Lietuvoje, svarstantiems, kokį automobilį rinktis artimiausiam dešimtmečiui.
AI bumas automobilių sektoriuje: kodėl jis gali būti trumpalaikis?
Šiuo metu beveik visi didieji automobilių gamintojai investuoja į dirbtinį intelektą – nuo autonominio vairavimo sprendimų iki pažangių pagalbinių sistemų ir programinės įrangos atnaujinimų per nuotolį. Tačiau „Gartner“ analizė rodo, kad šis bumas gali būti trumpalaikis: iki 2029 m. tik saujelė gamintojų išlaikys nuoseklų, spartų AI investicijų augimą.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad vienkartinės ar trumpalaikės investicijos į AI nėra pakankamos. Reikia ilgalaikės strategijos, aiškios vizijos ir gebėjimo keisti organizacijos kultūrą – kitaip po kelių metų projektai sustos, o technologinis atotrūkis nuo lyderių dar labiau išaugs.
Didieji tradiciniai gamintojai stringa dėl programinės įrangos
„Gartner“ ekspertai išskiria vadinamuosius „legacy“ gamintojus – tradicines automobilių grupes, kurios dešimtmečius stiprėjo mechanikos, variklių ir gamybos srityse, tačiau neturi tokio paties lygio programinės įrangos kompetencijų kaip technologijų lyderiai. Tarp tokių minima „Volkswagen“ grupė, kuriai sudėtinga konkuruoti su „Tesla“ ar Kinijos gamintojais, tokiais kaip BYD, kurie nuo pat pradžių kūrė automobilius kaip programiškai valdomus produktus.
Tradiciniai gamintojai susiduria su keliais esminiais barjerais:
- sudėtinga, ilgametė organizacinė struktūra, apsunkinanti greitą sprendimų priėmimą;
- kompetencijų trūkumas programinės įrangos ir duomenų analitikos srityse;
- vidinis pasipriešinimas pokyčiams ir „hardware-first“ mąstymas.
„Digital-first“ strategija: kas iš tikrųjų laimės AI lenktynes?
Pasak „Gartner“, sėkmę lemia ne vien AI biudžeto dydis, o tai, ar įmonė tampa „skaitmenimi pirma“ („digital-first“). Tai reiškia, kad programinė įranga ir duomenys laikomi branduoline verslo dalimi, o ne tik papildomu moduliu šalia variklio ir kėbulo.
Analitikas Pedro Pacheco perspėja: bendrovė, kuri nėra stipri programinės įrangos srityje, „neišvengiamai susidurs su sunkumais“. Tai ypač aktualu dabar, kai automobilyje AI nulemia ne tik patogumą, bet ir saugumą, energijos vartojimo efektyvumą bei galimybę nuolat tobulinti automobilį per atnaujinimus.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Nors „Gartner“ ataskaita orientuota į pasaulinį kontekstą, jos pasekmės labai realios ir Lietuvos vairuotojams. Automobilių parkas Lietuvoje sudarytas daugiausia iš naudotų automobilių, tačiau vis daugiau žmonių svarsto ir naujų ar beveik naujų, su išplėstomis pagalbinėmis sistemomis, įsigijimą.
- Programiškai silpnesni automobiliai ateityje gali greičiau „pasenti“, nes negaus tiek daug programinės įrangos atnaujinimų ar naujų funkcijų.
- Programiškai stiprių gamintojų modeliai gali geriau išlaikyti vertę antrinėje rinkoje, nes vairuotojai ieškos automobilių, kuriuos galima atnaujinti kaip telefoną.
- Serviso ir remonto rinka taip pat keisis – reikės ne tik mechanikų, bet ir diagnostikos bei programavimo specialistų.
Galimas automobilių rinkos skilimas: lyderiai ir atsilikėliai
Jeigu, kaip prognozuoja „Gartner“, dauguma gamintojų laikui bėgant pristabdys AI investicijas, rinka gali suskilti į dvi stovyklas: keletą technologinių lyderių ir didelę grupę vėluojančių gamintojų, kurie bandys vytis tradicinėmis priemonėmis.
- didesnį atotrūkį tarp „protingų“ ir „paprastų“ automobilių funkcionalumo;
- skirtingą saugumo ir pagalbinių sistemų lygį net mėgstamų prekių ženklų viduje;
- labiau rizikingą ilgalaikę investiciją, jei pasirenkamas gamintojas be aiškios AI ir programinės įrangos strategijos.
Kaip automobilių gamintojai gali prisitaikyti?
Ekspertai išskiria kelis praktinius žingsnius, kuriuos turėtų žengti gamintojai, norintys išlikti stiprūs dirbtinio intelekto eroje:
- stiprinti vidines programinės įrangos komandas ir nesiremti vien tik išoriniais tiekėjais;
- keisti valdymo struktūrą taip, kad už programinę įrangą atsakingi vadovai turėtų tiesioginę įtaką aukščiausiuose sprendimų lygiuose;
- planuoti AI investicijas 10 ir daugiau metų į priekį, o ne traktuoti jas kaip vienkartinį projektą;
- aktyviai bendradarbiauti su technologijų įmonėmis ir startuoliais, kurie jau turi patirties kuriant AI produktus.
Šios rekomendacijos aktualios ir Europai, kur konkurencija su JAV ir Kinijos gamintojais vis labiau persikelia į programinės įrangos, o ne tik gamybos pajėgumų lygį.
Ekspertų žinutė vairuotojams: žiūrėkite ne tik į arklius, bet ir į kodą
Automobilio pirkimas vis dažniau tampa panašus į technologinio produkto pasirinkimą. Vien variklio galia ar degalų sąnaudos litrais 100 km nebeapibrėžia automobilio vertės. Svarbu įvertinti ir tai, kiek gamintojas investuoja į programinę įrangą, kokias atnaujinimo galimybes siūlo ir kokia jo ilgalaikė strategija AI srityje.
Kaip apibendrina „Gartner“ analitikas P. Pacheco, be stiprių programinės įrangos kompetencijų automobilių gamintojas „neišvengiamai susidurs su sunkumais“ – tai galioja tiek pasauliniams milžinams, tiek mažesnėms, nišinėms markėms.
Išvada: ką turėtų daryti lietuvių vairuotojai?
Lietuvos vairuotojams ši ataskaita – proga į automobilių rinką pažvelgti nauju kampu. Renkantis tiek naują, tiek naudotą automobilį, verta pasidomėti ne tik technine būkle ar rida, bet ir gamintojo reputacija programinės įrangos, AI ir atnaujinimų srityje. Tai gali būti veiksnys, nulemsiantis, ar automobilis po 5–10 metų vis dar bus saugus, patogus ir vertas dėmesio.
Kokia jūsų nuomonė: ar renkantis automobilį jau vertinate ir jo „skaitmeninį“ lygį? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
