Jei laukiate, kol „Mazda“ elektrinis visureigis bus sukurtas pačios gamintojos, o ne perimtas iš kinų partnerio, kalendoriuje žymėkitės 2029-uosius. Tada numatytas pirmojo modelio, besiremiančio sava japonų elektromobilių platforma, startas. Prototipas jau važinėja – ir ne tik Kalifornijoje.
Naujausi „Mazda“ elektromobiliai Europoje – „Mazda 6e“ ir „Mazda CX-6e“ – remiasi kinų partnerio „Changan“ platforma. Naujasis visureigis turėtų tapti pirmuoju, kurį japonai galės vadinti visiškai savu. Klausimas tik vienas: ar pirkėjai to dar lauks?
Ką išdavė užmaskuotas prototipas
Vokiečių leidinio „auto motor und sport“ paskelbtose šnipų nuotraukose matyti kamufliažu dengtas bandomasis automobilis. Kėbulo dalys paimtos iš didžiųjų „Mazda CX-70“ ir „Mazda CX-90“, kurių Europoje oficialiai neparduoda, tačiau proporcijos kitos: trumpesnė ratų bazė, gerokai trumpesnė galinė iškyša ir siauresnė vėžė. Tai ne dizainas. Tai būsimos technikos dėžė.
Priekis visiškai uždaras: centrinė grotelių dalis užaklinta, apatinės oro angos uždengtos – tipiškas akumuliatorinio elektromobilio aerodinamikos sprendimas. Įkrovimo lizdo nesimato, tad jo vieta kol kas lieka mįsle. Pakeista geometrija rodo plokščias grindis su akumuliatoriumi centre ir vidutinio dydžio krosoverio klasę, todėl spėjama, kad serijinis modelis bus panašaus dydžio kaip „Mazda CX-5“ ar Šiaurės Amerikoje parduodamas „Mazda CX-50“. Nei pavadinimas, nei formatas oficialiai nepatvirtinti.
Iškalbingiausia – palyda. Prototipas važinėjo kartu su „Hyundai Ioniq 5“ ir „Tesla Model Y“, o inžinieriai matavo salono temperatūrą ir akustiką. Bandymai vyko netoli Irvine miesto Kalifornijoje, kur įsikūręs „Mazda“ plėtros centras, vėliau tas pats automobilis pastebėtas ir Europoje.
Kodėl „Mazda“ elektrinis visureigis vėluoja
Pirminis planas buvo kitas. Gamyba turėjo prasidėti 2027-aisiais, pirmieji pardavimai – 2028-aisiais. Dabar kalendoriuje – 2029-ieji.
„Automotive News“ duomenimis, susijusios investicijos į elektromobilius sumažintos beveik perpus, o kaip priežastis įvardijamos pasikeitusios JAV ir Europos rinkų sąlygos. „Sprendimą priėmėme dar prieš pradėdami. Akumuliatorinių elektromobilių atžvilgiu visada buvome atsargūs“, – leidinio „electrive“ cituojamas „Mazda“ generalinis direktorius Masahiro Moro. Gamintojas save vadina „sąmoningu sekėju“ ir daugiau išteklių skiria hibridams bei Kinijoje gaminamiems elektrifikuotiems modeliams.
Ar tai išmintis, ar pavėluotas startas? Mažam gamintojui atsargumas suprantamas, nes klaidinga investicija į platformą kainuoja metų metus. Sunku nepastebėti, kad abu konkurentai, su kuriais lyginamas prototipas, rinkoje važinėja jau ne vienerius metus.
Skyactiv EV platforma – kuo ji kitokia
„Mazda“ patvirtino, kad naujasis modelis remsis „Skyactiv EV Scalable Architecture“ – pačios gamintojos sukurta architektūra, leidžiančia derinti skirtingus kėbulus, akumuliatorių dydžius ir pavaras. Tai esminis skirtumas nuo ankstesnių japonų elektromobilių. „Mazda MX-30“ buvo sukurtas vidaus degimo varikliams pritaikytos platformos pagrindu, o „Mazda 6e“ ir Kinijoje kaip „Mazda EZ-60“ parduodamas „Mazda CX-6e“ naudoja „Changan“ EPA1 platformą.
Modelį kuria vidinė komanda „E-Mazda“. Ji taiko skaitmeninį projektavimą su dirbtinio intelekto modeliavimu ir vadinamąją „Lean Asset Strategy“, kurios tikslas – perpus sutrumpinti kūrimo laiką. Technikos vadovas Ryuichi Umeshita patvirtino pats vairavęs vieną prototipą ir pabrėžė, kad firminis „jinba ittai“ principas, žirgo ir raitelio vienovė, tinka ir elektromobiliui.
Ką tai reiškia pirkėjui Lietuvoje
Kas elektrinės „Mazda“ norės artimiausiais metais, rinksis iš kiniškos kilmės modelių. Vokietijoje, „ecomento.de“ duomenimis, „Mazda CX-6e“ kainuoja nuo 49 990 eurų, o „Takumi Plus“ versija – nuo 52 990 eurų. Už tai gaunamas 78 kWh LFP akumuliatorius, 190 kW (258 AG) galinė pavara, iki 484 km nuvažiuojamas atstumas pagal WLTP ir iki 200 kW įkrovimas nuolatine srove: nuo 10 iki 80 % – per 24 minutes idealiomis sąlygomis. Važiuoklė, vairo mechanizmas ir stabdžiai Europos keliams derinti Oberursel mieste Vokietijoje.
Tiems, kurie su elektromobiliu neskuba, „Mazda“ siūlo benzininius ir hibridinius krosoverius. Prieš renkantis verta žinoti naujos kartos „Mazda CX-5“ trūkumus, kurių per bandomąjį važiavimą galima ir nepastebėti. Plačiau – hibridinių šeimos visureigių testas.
Ar naujasis elektrinis visureigis bus masinis, ar nišinis, vadovybė dar neapsisprendė – tai lems tikslinių rinkų reglamentai. Modelis kuriamas kaip pasaulinis, ypatingą dėmesį skiriant Šiaurės Amerikai. Europai lemiamas gali tapti griežtėjantis CO2 reguliavimas: jei jis nebus sušvelnintas, iki 2029-ųjų savas elektrinis krosoveris „Mazda“ gamai taps ne prabanga, o būtinybe.
