Vairuoji automagistrale, o tolumoje pastebi automobilį, važiuojantį tiesiai į tave – prieš eismą. Kelios sekundės sprendimui. Signalizuoti garsu? Mirksėti šviesomis? Bandyti jį sustabdyti? Būtent čia daugelis vairuotojų pasirenka intuityvų, bet ne visada saugiausią kelią.
Automagistralės, greitkeliai ir kiti kryptimis atskirti keliai – vietos, kur automobilio prieš eismą tikrai nenorėtum sutikti. Deja, tai reali situacija: tokie atvejai fiksuojami ir Lietuvos keliuose, dažniausiai dėl vairuotojo klaidos, neatidumo ar dezorientacijos. Ką daryti, kad viena kito klaida netaptų dviejų automobilių tragedija?
Sutikai automobilį prieš eismą: vienas svarbiausių veiksmų
Jei automagistralėje, greitkelyje ar miesto žiede priešais pamatai automobilį, važiuojantį prieš eismą, svarbiausia – kuo greičiau pranešti pagalbos tarnyboms bendruoju numeriu 112. Nurodyk vietą, kryptį, kuria automobilis juda, ir jo požymius: spalvą, markę, jei spėji – valstybinį numerį.
Nesitikėk, kad kažkas jau paskambino prieš tave – geriau tegul operatorius gauna kelis pranešimus, nei nė vieno. Signalizavimas garsu, šviesomis, mojavimas ar bandymai patiems sustabdyti tokį automobilį oficialiose rekomendacijose nefigūruoja. Kodėl? Nes tokie veiksmai atitraukia tavo paties dėmesį nuo kelio ir mažai ką keičia dezorientuotam kitos pusės vairuotojui.
Vietoj to – padidink budrumą, sumažink greitį ir laikykis dešiniosios eismo juostos. Modernūs automobiliai ir navigacijos programėlės (pavyzdžiui, „Waze”) kartais įspėja apie priešais važiuojantį pažeidėją – į tokį signalą reaguoti verta rimtai.
Kas draudžiama automagistralėje pagal KET
Kad tokios situacijos apskritai kiltų rečiau, verta prisiminti, ką automagistralėje ir greitkelyje aiškiai draudžia Kelių eismo taisyklės. Pagal KET 174 punktą, čia draudžiama apsisukti – išskyrus kelio ženklais pažymėtas apsisukimo vietas – ir važiuoti atbuline eiga. Taip pat draudžiama sustoti ar stovėti ne tam skirtose aikštelėse ir įvažiuoti ar išvažiuoti iš magistralės tam nepritaikytose vietose.
Būtent apsisukimas ne vietoje ar netyčinis įvažiavimas priešinga kryptimi dažniausiai ir baigiasi automobiliu, judančiu prieš eismą. Todėl šie draudimai – ne formalumas, o tiesioginė avarijų prevencija.
Jei prieš eismą atsidūrei pats
Blogiausia, ką galima padaryti – bandyti apsisukti. Vietoj to reikia kuo greičiau sustoti kelkraštyje, geriausia – kairiajame, prie skiriamosios juostos, jei toje pusėje atsidūrei. Jei tai neįmanoma, statyk automobilį kuo arčiau skiriamosios juostos.
Įjunk avarinę šviesos signalizaciją ir palik automobilį – geriausia už atitvarų, jau apsivilkęs ryškiaspalvę liemenę. Beje, tokia liemenė su šviesą atspindinčiais elementais pagal KET 231 punktą privalo būti kiekvienoje eisme dalyvaujančioje transporto priemonėje, todėl pasitikrinti, ar ji lengvai pasiekiama, verta dar prieš kelionę. Būk itin atsargus – net taisyklingai pastatytas automobilis lieka kliūtimi, su kuria galimas susidūrimas.
Po to nedelsdamas skambink 112 ir lauk pareigūnų nurodymų. Toks elgesys gali išgelbėti ne tik automobilio skardą, bet ir gyvybę.
Kokia bauda gresia Lietuvoje
Važiavimas prieš eismą Lietuvoje – ne smulkus pažeidimas. Jei įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą sukelia pavojingą situaciją, tai yra priverčia kitus eismo dalyvius staigiai keisti greitį ar kryptį, taikoma Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalis – bauda vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų, o teisės vairuoti neturintiems asmenims – nuo 450 iki 600 eurų.
Skirtingai nei kai kuriose kaimyninėse šalyse, Lietuvoje nėra baudos taškų sistemos – tačiau kur kas didesnė kaina slypi ne kvite. Priešpriešinio eismo susidūrimai automagistralėje, kur greičiai dideli, priskiriami prie pavojingiausių ir dažniausiai baigiasi sunkiomis pasekmėmis. Bauda čia – mažiausia iš galimų problemų.
