Nulis – tiek Kelių eismo taisyklių (KET) punktų tiesiogiai draudžia salono apšvietimą vairuojant, net ir tamsiuoju paros metu. Lemputė palubėje pati savaime nėra pažeidimas. Tačiau KET 9 punktas reikalauja laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, o 127 punktas – rinktis tokį greitį, kad automobilį būtų galima sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jei ryškus salonas trukdo matyti kelią ir dėl to kyla pavojinga situacija, atsakomybė tenka vairuotojui. Ne už šviesą, o už tai, ką ji lėmė.
Kodėl ryškus salonas tamsoje „suvalgo“ kelią
Spalio 25 d. laikrodžius persukus valandą atgal, vakarinis grįžimas iš darbo daugeliui vėl vyksta tamsoje. Kartu grįžta ir senas įprotis: keleivis ieško daiktų rankinėje, vaikas gale prašo šviesos, kažkas nuspaudžia mygtuką palubėje. Tamsoje įjungta salono šviesa atsispindi priekiniame stikle, o akys prisitaiko prie ryškiausio šaltinio regėjimo lauke. Kelias už stiklo tampa blankesnis, o šešėlyje stovintį pėsčiąjį pastebėti sunkiau. Kas yra važiavęs naktį su degančia palubės lempute – tas žino.
Atrodo, sekundė, kol akys prisitaiko prie atspindžio, – nedaug? Važiuojant 90 km/val. greičiu automobilis per vieną sekundę nuvažiuoja 25 metrus. Tiek kelio prabėga, kol vairuotojas dar tik suvokia, ką mato priešais. Tai ne baimės kėlimas. Tai fizika.
Ką KET sako apie dėmesį ir keleivius
Šviesos prietaisų naudojimą KET reglamentuoja detaliai, bet kalba apie žibintus. Pagal 94 punktą tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui privaloma važiuoti su artimosiomis arba tolimosiomis šviesomis, o 95 punktas nurodo, kada tolimąsias reikia perjungti į artimąsias. Plačiau – žibintų naudojimas lyjant.
Salono lemputei atskiro punkto nėra, todėl jai taikomos bendrosios pareigos. KET 18 punktas įpareigoja vairuotoją imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Keleiviams skirtas 53 punktas: jiems draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti. Taigi, kai keleivis tamsiame užmiesčio kelyje įsijungia šviesą ir ji atsispindi stikle priešais vairuotoją, šis turi aiškų pagrindą paprašyti ją išjungti.
Salono apšvietimas vairuojant ir bauda: kada ji gresia
Atskiros baudos už pačią įjungtą lemputę ANK nenumato. Problema prasideda tada, kai dėl prasto matomumo padaromas kitas pažeidimas. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pavojingą situaciją sukėlęs KET pažeidimas, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti, užtraukia baudą nuo 170 iki 230 eurų. To paties straipsnio 6 dalis už šį nusižengimą privalomai numato ir teisės vairuoti atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Jei vairuotojas pro atspindį per vėlai pamato prie perėjos laukiantį žmogų ir šiam tenka šokti atgal, vertinamas būtent šis manevras. Lemputė čia tik priežastis, ne pažeidimas. Plačiau – pėsčiųjų praleidimas prie nereguliuojamos perėjos.
Kai šviesos tikrai reikia: ką daryti tamsoje
Salono šviesa nedraudžiama, bet tamsoje ji turėtų degti tik sustojus. Keli paprasti įpročiai padeda išvengti situacijos, kurioje teisintis tektų jau dėl kitko:
- Sustokite, o ne ieškokite daiktų važiuodami. Neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu sustoti leidžiama įjungus avarinę šviesos signalizaciją, o stovėti – tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų (KET 143 punktas).
- Sumažinkite prietaisų skydelio ir ekrano ryškumą arba įjunkite naktinį režimą, jei automobilyje jis yra.
- Keleiviui gale geriau tinka individuali skaitymo lemputė nei bendras palubės apšvietimas – siauresnis šviesos pluoštas paprastai mažiau atsispindi priekiniame stikle.
Dar vienas dalykas, kurį verta patikrinti prieš tamsųjį sezoną, – salono apšvietimo jungiklio padėtis. Daugelyje automobilių palubės lemputė užsidega atidarius duris ir užgęsta pati. Jei jungiklis paliktas padėtyje „visada įjungta“, ji gali degti visą kelionę, o vairuotojas tai pastebi tik pirmame tamsiame ruože.
