Kai tik termometro stulpelis parodo 20 laipsnių „minus“ ar net šiek tiek daugiau, kyla problemų: su degalais, priekinio stiklo plovimo skysčiu, AdBlue dyzeliniuose varikliuose ir net variklio alyva, kuri gali virsti „sviestu“ ir neleisti užvesti variklio. Dar yra radiatoriaus skystis ir daugiau…. Siūlome, kaip kovoti su šiomis problemomis ir jų išvengti, kad, praėjus dabartinei šalčio bangai, būtumėte pasiruošę kitai.
- Netinkamas degalų kiekis gali ne tik trukdyti užvesti automobilį, bet ir sustabdyti jį važiuojant.
- Užšalęs priekinio stiklo plovimo skystis gali būti beprotiškai pavojingas, ypač tada, kai jis greitai virsta ledu ir staiga prarandate matomumą.
- Kai kurie automobilio skysčiai „privalo“ užšalti. Kartkartėmis įvyksta gedimas, dėl kurio reikia atlikti kapitalinį remontą.
Jei jūsų automobilis ant dienų „neužsikūrė“, negarantuojame, kad perskaitę šį tekstą iš karto galėsite jį užvesti. Tačiau žinosite, kas nutiko ir kaip išvengti panašių problemų ateityje – kitai šalčio bangai, galbūt dar stipresnei, būsite pasiruošę.
Dyzelinas – degalai, kurie gali atlaikyti 20 laipsnių šaltį. Teoriškai
Pagal taisykles žieminio dyzelino (degalinėse nuo gruodžio) šalto filtro blokavimo temperatūra yra ne aukštesnė kaip minus 20 laipsnių Celsijaus. Esmė ta, kad atvėsusiame dyzeline nusėda parafino kristalai, kurie, krentant temperatūrai, sudaro vis didesnius telkinius, kartais tokius didelius, kad užkemša degalų filtrą ir net degalų vamzdynus. Tai reiškia važiavimo pabaigą. To išvengiama į degalus įpilant specialių medžiagų (vadinamųjų depresantų) – mažiau į pereinamojo laikotarpio dyzeliną ir daugiau į žieminį dyzeliną. Taip pat skaitykite: „Žieminiai degalų priedai. Ką jie suteikia ir ar verta juos naudoti?“
Tačiau degalų atitikimo aplinkos temperatūrai tikrinimo standartas yra labai senas, pritaikytas senesniems varikliams ir filtrams, o automobiliai yra skirtingi: kai kuriuose degalai, atitinkantys standartą nesukels problemų esant 20 laipsnių šalčiui, o kituose problema kils esant 15 laipsnių šalčiui. Tai priklauso nuo automobilyje sumontuotų degalų šildytuvų ir filtro konstrukcijos.
Taip pat svarbu žinoti, kad degalų platintojai nuolat stengiasi pritaikyti degalų kokybę prie vyraujančių sąlygų, tačiau tai ne visada pavyksta.
Pateikiame keletą svarbios informacijos ir galimų sprendimų.
- Į degalus, esančius bake, galime patys įpilti specialaus preparato (vadinamojo „antigelio“), kurį galima nusipirkti mažuose buteliukuose daugelyje degalinių.
- Tačiau antigelis veikia tik tuo atveju, jei jo į degalus įpilama prieš atsitinkant šiai problemai.
- Jei dyzelinas jau „sviesto spalvos“ ir automobilis atsisako bendradarbiauti, antigelis nepadės – automobilis turi važiuoti į šildomą patalpą. Kai degalai įšils, jie atgaus savo pirmines savybes, tik tada juos bus galima veiksmingai pramaišyti su antigeliu.
- Svarbu degalų kokybė – kuo daugiau juose yra biologinių priedų, tuo dyzelinas labiau drumstėja ir jame nusėda didesni parafino „kristalai“.
Apibendrinant: artėjant šalčio bangai į baką verta įpilti žieminių priedų dozę, bet būtinai prieš atsirandant problemoms, o ne po jų.
Benzinas: kuo daugiau jame vandens, tuo didesnė problema
Dėl vadinamo ledo kamščio automobilis gali sustoti ir net sugesti. Geriau ledo kamščių riziką sumažinti iki minimumo.
Iš kur į benzino baką patenka vanduo? Jis natūraliai kondensuojasi dėl temperatūros pokyčių (pvz., važiuojant iš šalčio į šiltą garažą), tačiau benzine taip pat yra medžiagų, kurios sugeria vandenį iš aplinkos – daugiausia tai alkoholis. Praktikoje ši problema daugiausia aktuali vairuotojams, kurie mažai važinėja arba ilgą laiką bake laiko nedidelį kiekį tų pačių degalų – pvz. Ką daryti?
- Geriausia visada pilti pilną baką.
- Verta pasirūpinti, kad degalai bake būtų reguliariai keičiami (žiemą geriau nevažinėti vien tik suskystintomis naftos dujomis).
- Siekiant sumažinti vadinamųjų ledo kamščių susidarymo riziką, galima naudoti žieminį benzino rafinatorių.
Priekinio stiklo plovimo skystis: padeda išvengti užšalimo
Priekinio stiklo skystis gali užšalti rezervuare arba užblokuoti plovimo purkštukus. Yra automobilių, kuriuose taip neatsitinka, nes purkštukai (galbūt ir rezervuaras) yra šildomi. Tačiau jei skystis nepakankamai atsparus šalčiui, ekstremaliomis sąlygomis jis vis tiek gali užšalti „purškiamas“ arba ant priekinio stiklo. Tuomet, kai tik įjungiate plovimą, ilgesniam laikui netenkate matomumo.
Problema ta, kad dauguma priekinio stiklo plovimo skysčių apskaičiuoti ne aukštesniam kaip 20 laipsnių šalčiui, o praktiškai – žemesniam. Ką daryti.
Nusipirkite vieno litro talpos butelį žieminio priekinio stiklo plovimo skysčio koncentrato, bet nenaudokite jo be reikalo. Kai bus labai šalta, supilkite turinį į bakelį. Jis iš karto padės. Taip pat skaitykite: „Ką daryti, kai užšalo langų apiplovimo skystis?“
AdBlue dyzeline gali užšalti. Kas tada?
Šaltis „žudo“ AdBlue dozavimo sistemas, nes ši medžiaga tik vidutiniškai atspari užšalimui. Kitaip ir būti negali, nes AdBlue yra 32,5 proc. karbamido vandeninis tirpalas: apie 32,5 proc. karbamido, apie 67,5 proc. vandens. Dar blogiau yra tai, kad AdBlue kristalizacijos procesas nėra visiškai grįžtamas: skystyje atsiradus kristalams, skystį pašildžius, dalis jų lieka ir skystis tampa dar labiau „praskiestas“ bei dar labiau jautrus užšalimui.
Tai verta žinoti:
- „AdBlue“ dozavimo sistemos yra (didžiąja dalimi) paruoštos skysčiui užšalti, jose įrengti šildytuvai. Kol skystis nešildomas, siurblys neįsijungia, kad nebūtų pažeistas.
- Tačiau kuo dažniau užšąla skystis, tuo didesnė rizika, kad sistema suges.
- Vairuotojas gali sumažinti „AdBlue“ gedimo šaltuoju metų laiku riziką – statyti automobilį šildomame garaže.
- Žiemą automobilyje nevežkite „AdBlue“ atsarginių atsargų bagažinėje: užšąlančio ir atšylančio skysčio, vežamo butelyje, niekada negalima naudoti.
Variklio alyva, kuri „sutirštėja“ ir apsunkina užvedimą. Alyvą pakeisti galima, bet kokią?
Kuo žemesnė temperatūra, tuo didesnė alyvos klampa. Kalbant mūsų terminais: alyva tampa „tiršta“, o ekstremaliomis situacijomis virsta „sviestu“, sukurdama tokį pasipriešinimą, kad variklio užvesti neįmanoma. Mažiau ekstremaliomis situacijomis variklį galima užvesti, tačiau praktiškai jis nėra tinkamai sutepamas keliasdešimt sekundžių po užvedimo.
Alyvos klampumo kitimas priklausomai nuo temperatūros priklauso nuo jos klampumo klasės, kuri nurodoma ant alyvos pakuotės, pavyzdžiui, 0W-30, 5W-30, 10W-40, 15W-40 ir t. t. Kuo mažesnis skaičius prieš „W“, tuo žemesnėje temperatūroje alyva gali išlikti pakankamai skysta, kad netrukdytų varikliui įsijungti arba beveik iš karto po įsijungimo užtikrintų optimalų tepimą. Kuo mažesnis skaičius prieš „W“, tuo žemesnėje temperatūroje alyva gali išlikti pakankamai skysta, kad netrukdytų varikliui įsijungti ir optimaliai suteptų iš karto arba beveik iš karto po įsijungimo.
Teoriškai 15W alyva (pvz., 15W-40) netinkama naudoti jau esant -20 laipsnių C, 10W alyva (pvz., 10W-40) išlaiko tinkamą skystumą iki -25 laipsnių C, o 5W alyva (pvz., 5W-30, 5W-40) netrukdo užvesti variklį net esant 30 laipsnių C; 0W alyva išlaiko bandymą esant -35 laipsnių C. Praktikoje alyvos klampumas keičiasi palaipsniui, viename automobilyje tokia alyva kaip 10W-40 visiškai tinka esant 20 laipsnių šalčiui, o kitame neįmanoma užvesti automobilio.
Verta žinoti, kad:
- Šiuolaikiniuose automobiliuose alyva turi būti parenkama tiksliai pagal gamintojo reikalavimus, o pagal juos turi būti naudojamos žemos temperatūros sintetinės alyvos (žiemos klasės 5W ir 0W).
- Tačiau senesniuose automobiliuose yra daugiau laisvės renkantis variklio alyvą ir daugelis vairuotojų renkasi pigesnes mineralines ir pusiau sintetines alyvas (10W arba 15W), nors paprastai galima naudoti mažesnio klampumo žiemos alyvą.
- Didesnio klampumo alyvos (pvz., 15W vietoj 10W, 10W vietoj 5W ir t. t.) privalumas įgyjamas tik perkant alyvą – ji paprastai būna pigesnė, tačiau, turint galimybę rinktis, geriau naudoti kuo mažesnio žiemos klampumo (5W, 0W) alyvą, atsparią žemoms temperatūroms. Tokia alyva netrukdo varikliui įsijungti žiemą ir geriau tepa – tai investicija, kurią verta padaryti, kad ir dėl geresnio tepimo. Taip pat nereikėtų baimintis, kad dėl mažesnio „žieminio“ klampumo alyvos variklyje atsiras nesandarumų – žinoma, su sąlyga, kad alyva teisingai parinkta pagal „vasarinį“ klampumą ir kitus parametrus. Verta tai aptarti su protingu mechaniku.
Aušinimo skystis: užšąla ar neužšąla?
Aušinimo skysčio atsparumas žemoms temperatūroms per visą eksploatavimo laiką labai nepasikeičia, nebent jis papildomas vandeniu (Taip pat skaitykite: „Ar vietoj aušinimo skysčio galima naudoti vandenį?“). Paprastai naujas aušinimo skystis neužšąla iki minus 35-37 laipsnių Celsijaus. Į aušinimo skystį galima įpilti vandens, tačiau tuomet verta stebėti gauto mišinio atsparumą užšalimui – aušinimo skystis turėtų išlikti skystas bent iki -30 laipsnių Celsijaus.
Teoriškai skysčio užšalimo temperatūrą lengva patikrinti paprastais ir nebrangiais prietaisais, nors praktiškai jų tikslumas skiriasi tiek pat, kiek ir aušinimo skysčio. Jei skystis užšąla sistemoje, žala gali būti labai didelė – nuotėkis yra viena iš mažiausių pasekmių.
Verta žinoti, kad:
- Vandens perteklius aušinimo skystyje gali atsirasti ne tik dėl papildymo vandeniu, bet ir dėl nepakankamai kruopštaus sistemos išleidimo po plovimo dirbtuvėse.
- Kartais įpilti vandens yra geresnė išeitis nei maišyti skirtingus skysčius, nors tai visada susiję su skysčio kietėjimo temperatūros padidėjimu.
- Jei abejojate, geriausia visą skystį pakeisti nauju – tai daug nekainuoja ir pašalina ne tik žiemos, bet ir vasaros aušinimo skysčio problemas.
