Tuščia gatvė vakare, priekyje – žalia. Natūralus impulsas – pridėti greičio. Bet vienoje sistemoje toks sprendimas duoda priešingą rezultatą: kuo greičiau artėji, tuo ilgiau stovi prie raudonos.
Kalbame apie greičiui jautrius šviesoforus, jau išbandytus keliuose JAV miestuose. Idėja paprasta: šviesoforas nemato jūsų kaip skaičiaus eilėje – jis mato, kaip greitai artėjate, ir sprendžia pagal tai.
Kaip veikia „raudona, kol nesulėtini“ principas
Sistema pagrįsta principu, kai šviesoforas pagal nutylėjimą lieka raudonas tol, kol jutikliai aptinka artėjantį automobilį. Papildomai įrengti greičio jutikliai matuoja, kaip greitai transporto priemonė artėja prie sankryžos. Jei greitis atitinka leidžiamą ribą – signalas pasikeičia į žalią ir sustoti nereikia. Jei automobilis viršija leistiną greitį – raudona lieka įjungta ir priverčia sustoti.
Rezultatas – logika, apverčianti įprastą vairuotojo intuiciją: greitesnis važiavimas nesutrumpina kelionės, jei po kelių sekundžių tenka stabdyti prie sankryžos.
Kur tai jau veikia ir ką rodo pirmi rezultatai
Vienoje gyvenamojoje zonoje, kur gyventojai ilgai skundėsi naktinėmis lenktynėmis ir avarijomis, po naujos sistemos įdiegimo pastebimai sumažėjo pro šalį lekiančių automobilių skaičiaus. Panašus principas, pavadintas „virtualiu greičio slenksčiu“, išbandytas ir kitoje judrioje gatvėje – vidutinis greitis viename teste sumažėjo nuo maždaug 63 km/h iki leidžiamų 48 km/h. Jokios fizinės kliūties ant kelio dangos statyti nereikėjo.
O ar tokia sistema iš tikrųjų keičia vairuotojų elgesį, ar tik priverčia dažniau važiuoti į raudoną? Būtent tai dabar tiria mokslininkai, analizuodami surinktus duomenis – ar vairuotojai stabdo pagal taisykles, ar vis dažniau bando prasmukti degant draudžiamajam.
Ar Lietuvoje jau yra kas nors panašaus
Adaptyvūs šviesoforai Lietuvoje – jau ne naujiena. Vilniuje veikiančios išmanios sankryžos derina žalio signalo trukmę pagal realų srautą, o Via Lietuva diegia sprendimus, kuriuose transporto priemonė aptinkama iš anksto ir signalas pritaikomas prie realaus greičio, taip sumažinant naktinio triukšmo lygį ir vidutinį greitį.
Skirtumas tas, kad JAV testuojama sistema veikia priešingai numatytajai logikai – ji ne pagreitina eismą paklusniems vairuotojams, o specialiai sulaiko tuos, kurie skuba. Toks principas Lietuvoje kol kas netaikomas, bet technologiškai jį įdiegti nebūtų sudėtinga – reikėtų tik greičio jutiklių prie esamos šviesoforų infrastruktūros.
Reidasofficial.lt redakcija pastebi: panašūs sprendimai dažniausiai testuojami ten, kur tradicinės priemonės – patruliai ir fotoradarai – nebeduoda rezultato. Kartais paprasčiausias būdas priversti sulėtinti yra ne bausti po fakto, o tiesiog neleisti skubėjimui atsipirkti.
