Greičio radaro funkcija buvo paprasta dešimtmečius: matuoja greitį, fiksuoja numerį, siunčia baudą. Australijoje Vakarų Australijos valdžia birželio 1 d. paleidusi naują kamerų sistemą pakeitė šią logiką. Naujosios kameros matuoja greitį — ir tuo pačiu metu tikrina, ar keleiviai prisisegę diržus, ar vairuotojas nelaiko telefono rankose. Automatiškai. Be policininko. Be sustojimo.
Tai nėra eksperimentas. Tai yra išplėtimas jau veikiančios sistemos, kuri Australijoje pradėta diegti prieš kelerius metus ir kurios rezultatai viršijo visas prognozes. O technologijos, leidžiančios tai daryti, jau veikia ir kai kuriose Europos šalyse — tarp jų ir Lenkijoje. Klausimas tik vienas: kada šios funkcijos bus įjungtos.
Australijos rezultatai: skaičiai, kurių tikėtis nesitikėjo niekas
Australijos valdžia paskelbė pirmųjų panašių sistemų diegimo rezultatus. Skaičius pažeidimų, kai vairuotojai neprisisegę diržų, sumažėjo daugiau nei 85 proc. Telefono naudojimas vairuojant krito 88 proc. Greičio viršijimų — 51 proc.
Tai ne teorinis eismo saugumo modelis. Tai realios sistemos realūs duomenys, gauti per trumpą laikotarpį. Mechanizmas paprastas: kai vairuotojas žino, kad kamera mato viską — ne tik numerį ir greitį, bet ir tai, ar rankose telefonas, ar prisisegęs keleivis gale — elgesys keičiasi. Ir greičiau nei bet kokia informacinė kampanija.
Naujoji sistema Vakarų Australijoje nuo birželio 1 d. pradėjo šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį — per jį diržų ir telefono pažeidimai fiksuojami, bet už juos kol kas gaunami tik įspėjimai. Greičio viršijimai vis tiek baudžiami iš karto. Po pereinamojo laikotarpio sistema visiškai pereina prie baudų automatinio skyrimo.
Kokia technologija tai leidžia
Dirbtiniu intelektu pagrįsta vaizdo analizė šiandien geba atpažinti vairuotojo pozą, rankų padėtį ir objektus tarp pirštų — net pro automobilių stiklus, net judančio automobilio. Tai ta pati technologijų šaka, kuri leidžia veido atpažinimą, autonominius automobilius ir saugumo kameromis valdomiems objektams.
Automobilis pravažiuoja pro kamerą 90 km/val. — sistema per mažiau nei sekundę fiksuoja numerį, greičio duomenis ir analizuoja salono vaizdą. Jei vairuotojas laiko telefoną — sistema tai fiksuoja. Jei galinis keleivis neprisisegęs — taip pat. Techninė paklaida yra, bet ji jau pasiekė lygį, kuris leidžia teisiškai pagrįstą baudos skyrimą.
Lenkija: technologija yra, funkcija — dar ne
Lenkijoje jau naudojamos Fusion RN ir TraffiStar sistemos. Šios kameros geba vienu metu stebėti kelias eismo juostas, aptikti neteisėtą važiavimą buspasais, per mažą atstumą tarp automobilių, telefono naudojimą ir diržų nebuvimą. Tačiau šiuo metu Lenkijoje galiojantys teisės aktai neleidžia automatiškai bausti vairuotojų vien remiantis nuotraukomis iš kamerų — be greičio pažeidimo.
Tai reiškia: sistema mato, registruoja, bet baudos už diržus ar telefoną automatiškai neskiriamos. Kol kas. Šis „kol kas” yra esminis — nes technologinis barjeras jau peržengtas, liko tik teisinis.
Lietuva: kur esame dabar
Lietuvoje šiuo metu galioja tradicinė kontrolės schema: diržų ir telefono pažeidimai fiksuojami policijos pareigūnų sustabdymo metu. A5 greitkelio ruože jau naudojamos radarų sistemos, gebančios stebėti iki aštuonių eismo juostų vienu metu. Tačiau šios sistemos šiandien naudojamos greičiui matuoti — ne elgesio analizei salono viduje.
Baudos pagal Lietuvos ANK 417 straipsnį: už saugos diržo nesegimą — nuo 30 iki 50 eurų (pakartotinis — 60–90 eurų). Bauda gali tekti ir vairuotojui, ir keleiviui atskirai. Telefono pažeidimas — nuo 60 iki 90 eurų. Šios sumos egzistuoja, bet jų automatinio taikymo mechanizmo nėra.
Ar tikrai galima manyti, kad sistema, kuri Australijoje sumažino pažeidimus 85 proc., nesudomins Lietuvos eismo saugumo institucijų? Klausimas retorinis.
Keleiviai — ne stebėtojai, o atsakomybės subjektai
Vienas iš svarbių Australijos sistemos elementų — ji tikrina ne tik vairuotoją, bet ir keleivius. Tai pabrėžia principą, kuris Lietuvos teisėje jau egzistuoja, bet praktikoje rečiau taikomas: keleivis taip pat yra atsakingas eismo dalyvis.
Lietuvoje vairuotojas atsako už nepilnamečių diržus, tačiau suaugęs keleivis atsako pats už save. Automatinė kamerų sistema šio skirtumo nematys — ji fiksuos faktą ir paliks teisinio vertinimo klausimą sistemai. Tai gali reikšti, kad ateityje keleivis, nuotrauka užfiksuotas be diržo, galės gauti baudą paštu — net jei niekada nebuvo sustabdytas kelyje.
Redakcijos vertinimu, Australijos precedentas rodo, kad eismo kontrolės paradigma keičiasi: nuo sustabdymo ir patikrinimo — prie nuolatinio stebėjimo ir automatinio fiksavimo. Technologijos Europoje jau yra. Teisinis pagrindas — artimiausių metų klausimas. Ir kai jis ateis, daugeliui vairuotojų tai bus netikėtumas — nors sistema jau seniai bus mačiusi viską.
