Vairuotojas įvažiuoja į kelio ruožą, kur stovi naujos kartos fotoradaras, ir instinktyviai žvilgteli į spidometrą. Bet greitis šįkart – ne vienintelis dalykas, kurį įrenginys mato. Naujos kartos kameros, jau veikiančios keliose pasaulio šalyse, fiksuoja tai, kas vyksta automobilio salone – ir baudą gali atsiųsti net tada, kai važiavote visiškai leistinu greičiu.
Ką iš tikrųjų mato naujos kartos kameros
Skirtingai nei klasikinis greičio matuoklis, dirbtiniu intelektu paremtos kameros per mažiau nei sekundę analizuoja ne tik numerį ir greitį, bet ir vaizdą salone: ar vairuotojas laiko telefoną rankoje, ar prisegti saugos diržai. Vakarų Australijoje tokios sistemos veikia jau kurį laiką, o paskelbti rezultatai įspūdingi – saugos diržų nesegimo pažeidimai ten krito daugiau nei 85 proc., telefono naudojimas vairuojant – apie 88 proc.
Būtent čia slypi dažniausias vairuotojų nesusipratimas: daugelis tokį įrenginį vis dar laiko „greičio radaru”. Iš tikrųjų naujos kartos sistema yra elgesio salone stebėjimo kamera, kuriai greitis – tik viena iš fiksuojamų pažeidimų kategorijų. Suklaidina ne pati technologija, o įsivaizdavimas, ką ji daro.
Kaip tai veikia be pareigūno
Mechanizmas paprastas: kamera nufotografuoja pravažiuojantį automobilį, o algoritmas automatiškai atpažįsta pažeidimą – telefoną prie ausies, neprisegtą diržą, ranką ant ekrano. Pareigūnui nereikia nei stabdyti automobilio, nei asmeniškai stebėti eismo. Kai kurios sistemos net fiksuoja nuo vairuotojo veido atsispindinčią telefono ekrano šviesą, todėl telefono padėjimas ant kelių nuo baudos nebeapsaugo.
Kad būtų išvengta klaidingų interpretacijų, tokios sistemos paprastai įdiegiamos su pereinamuoju laikotarpiu – iš pradžių siunčiami tik įspėjimai, o realios baudos pradedamos taikyti vėliau. Taip siekiama nenubausti vairuotojo, kuris rankoje laikė, tarkime, šokolado plytelę ar piniginę, o ne telefoną.
O kaip Lietuvoje
Svarbu suprasti aiškiai: Lietuvoje tokios automatinės salono stebėjimo sistemos kol kas neveikia. Šiuo metu galioja tradicinė schema – diržų ir telefono pažeidimus fiksuoja pareigūnas sustabdymo metu arba prevencinės priemonės, kai pažeidimas matomas nuotraukoje ar vaizdo įraše. A5 greitkelio ruože jau veikia radarai, gebantys stebėti kelias eismo juostas vienu metu, bet jie šiandien naudojami tik greičiui matuoti, ne salono analizei.
Kelių priežiūros atstovai yra užsiminę, kad jei tokia praktika pasiteisins kitose šalyse, būtų svarstoma ją taikyti ir Lietuvoje. Redakcijos vertinimu, atsižvelgiant į Australijoje pasiektus rezultatus, klausimas veikiau ne „ar”, o „kada” – tokios technologijos poveikis pažeidimų statistikai per stiprus, kad eismo saugumo institucijos jo ignoruotų.
Kokios baudos jau dabar galioja Lietuvoje
Nors automatinio fiksavimo mechanizmo šioms pažeidimų rūšims Lietuvoje dar nėra, pačios baudos jau seniai egzistuoja – tereikia, kad pažeidimą užfiksuotų pareigūnas. Už telefono naudojimą vairuojant, kai juo naudojamasi rankomis, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Už saugos diržo nesegimą pagal ANK 432 straipsnį – bauda vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų, o pakartotinai – nuo 60 iki 90 eurų, su galimu teisės vairuoti atėmimu nuo 1 iki 2 mėnesių.
Kitaip tariant, jei tokia automatinė sistema Lietuvoje kada nors pradėtų veikti, jai nereikėtų jokių naujų baudų – teisinis pagrindas jau paruoštas. Pasikeistų tik viena: pažeidimą pamatytų nebe pareigūnas prie kelio, o kamera, kuri niekada nenusuka žvilgsnio… ir nepamiršta.
