Paslėptos durų rankenos atrodo kaip elegantiškas, aerodinamiškas dizaino sprendimas. Realybėje jos automobiliui prideda vos 1–5 km nuotolio elektromobiliui – tikra nauda tik didesniu greičiu. Tikroji priežastis, kodėl tokios rankenos taip išplito, – ne fizika, o švarus, vientisas kėbulo siluetas. Bet ar dėl estetikos verta rizikuoti tuo, kas turėtų veikti nepriekaištingai bet kuriomis sąlygomis – galimybe tiesiog atidaryti dureles?
Penki tipai, kurie iš išorės atrodo vienodai
Stovintį automobilį apžiūrint iš tolo, beveik visos paslėptos rankenos atrodo panašiai – lygi juostelė, lygiuojanti su kėbulu. Skirtumai išryškėja tik priėjus arčiau.
Grynai mechaninė svirtis
Paprasčiausias, bet vartotojui nepatogiausias variantas – svirtelė be jokio elektros variklio. Ją naudoja, pavyzdžiui, „Tesla Model 3“ ir „Kia EV2“. Norint atidaryti, reikia nykščiu paspausti vieną galą, kad kitas iššoktų iš kėbulo – su pilnomis rankomis tai padaryti sudėtinga.
Automatinė iškylanti rankena
Panaši iš išvaizdos, bet su servomotoru: automobiliui atsirakinus, rankena pati atsilenkia. Tokį sprendimą naudoja „Lexus LC 500“, „Jaguar F-Type“ ar naujesni „Aston Martin“ modeliai. Patogiau nei mechaninė svirtis, bet kampas vis tiek nesuteikia tokio tvirto suėmimo kaip klasikinis rankinis.
Fiksuota niša su mechanine svirtimi
Patikimiausias iš visų variantų – kėbule visada yra įduba, į kurią įkišama ranka ir patraukiama mechaninė svirtis. Tokį sprendimą turi „Hyundai Ioniq 9“, „BMW X3“, „BMW“ 2 serijos kupė ir „Porsche Taycan“. Veikia visada, nepriklausomai nuo baterijos ar elektronikos būklės.
Fiksuota niša su jutikliu
Iš išorės beveik identiška ankstesniam tipui, tačiau vidiniame įdubime yra ne svirtis, o kapacitinis jutiklis – panašų principą naudoja telefonų ekranai. Tokį sprendimą renkasi BMW naujosios 5, 7 serijos ir elektromobilis iX. Problema ta pati, kaip ir su liečiamu ekranu: purvas, druskos apnaša ar plonas ledo sluoksnis gali sutrukdyti jutikliui atpažinti pirštą.
Visiškai išsukanti rankena
Technologiškai sudėtingiausias variantas – servomotorai iškelia visą rankeną, lygiagrečiai kėbului. Tokias naudoja „Mercedes-Benz“ S klasė, „Range Rover Velar“, „Porsche Taycan“, „Tesla Model S“, taip pat „Hyundai Ioniq 9“ ir „Kia EV9“. Ergonomiškai patogiausia, bet po dangteliu slepiasi dešimtys detalių, jutiklių ir laidų mazgų.
Kodėl tai ne tik dizaino, o saugumo klausimas
Kinijos avarinių bandymų institutas C-IASI patikrino, kas nutinka po šoninio smūgio. Klasikinės mechaninės rankenos sėkmingai atsidarė 98 proc. atvejų. Paslėptos elektroninės – tik 67 proc., beveik trečdalyje atvejų sutriko. Prie to prisideda ir papildomas svoris: sudėtinga servomotorų mechanika automobiliui vidutiniškai prideda apie 8 kg, dažnai visiškai panaikindama aerodinaminę naudą degalų ar elektros sąnaudoms.
Pačiuose automobiliuose gamintojai numato avarinį atlaisvinimo lyną, bet dažnai jis paslėptas daiktadėžėje, po kilimėliu ar alkūnės atramoje – vietoje, kurios dūmuose ar panikoje nesurastum. Iš išorės, prie tam tikrų elektroninių ar servo tipo rankenų, mechaninės atsarginės sistemos apskritai nėra: dingus elektrai, dureles iš lauko atidaryti galima nebent hidraulinėmis žirklėmis.
Kinija uždraudė, Europa jau testuoja
Po serijos nelaimių, kai keleiviai liko įstrigę apgadintame automobilyje, Kinija tapo pirmąja pasaulio šalimi, uždraudusia paslėptas, grynai elektronines rankenas. Pagal Kinijos pramonės ministerijos (MIIT) naują standartą, nuo 2027 m. sausio 1 d. visi šalies rinkai homologuojami nauji automobiliai privalo turėti intuityviai pasiekiamas mechanines rankenas, nepriklausomas nuo elektros.
Europoje visuotinio draudimo kol kas nėra, tačiau spaudimas jau juntamas praktiškai. 2026 m. įsigaliojo atnaujinti „Euro NCAP“ vertinimo protokolai – didžiausia programos peržiūra nuo 2009-ųjų. Nauji kriterijai reikalauja, kad elektra varomos išorinės durų rankenos liktų veikiančios ir po avarijos, palengvindamos gelbėtojų darbą. Pirmieji pagal naująjį protokolą įvertinti modeliai – „BMW iX3“ ir „Zeekr 7GT“ – abu gavo penkias žvaigždutes, įrodydami, kad reikalavimą įmanoma įvykdyti. Tuo tarpu „Tesla“ dizainą „Euro NCAP“ viešai įvardijo kaip keliantį saugumo riziką dėl mechaninės atsarginės sistemos nebuvimo tiek išorėje, tiek salone.
Ką tai reiškia Lietuvos žiemai
Lietuvoje parduodami beveik visi minėti modeliai – nuo BMW ir Mercedes iki Porsche, Hyundai ir Kia. O būtent žiema yra sąlyga, kuriomis kapacitiniai jutikliai ir servomotorai išbandomi labiausiai. Plona ledo plėvelė ant kėbulo, sniego košė ar kelio druska gali sutrukdyti jutikliui atpažinti pirštą – lygiai taip, kaip šalti pirštai neveikia su liečiamu telefono ekranu su pirštinėmis. O sušalus servomotoro mechanizmui, nė joks nuotolinis pašildymas per programėlę fizikos neapgaus.
Todėl renkantis automobilį su tokia rankena, verta iš anksto sužinoti, kur konkrečiai gamintojas paslėpė avarinį atlaisvinimo lyną – ir patikrinti tai dar prieš pirmą šalną, o ne po jos.
Ar dizainas vertas rizikos
Redakcijos vertinimu, skirtumas tarp Kinijos ir Europos požiūrių iškalbingas: viena rinka reikalavimą tiesiog uždraudė, kita kol kas tik griežtina vertinimo kriterijus ir tikisi, kad gamintojai patys prisitaikys. Kol šis procesas vyksta, atsakomybė už pasirinkimą lieka pirkėjui – ir tai dar ne viskas, ką verta žinoti prieš perkant automobilį su rankena, kurios iš karto nematyti.
