Kiekvieną žiemą ir net šiltesniais mėnesiais Lietuvos vairuotojai ieško būdų, kaip sumažinti automobilio priežiūros išlaidas. Vienas iš plačiausiai internete paplitusių patarimų siūlo pasigaminti savo priekinio stiklo plovimo skystį naudojant vandenį iš čiaupo, indaplovės kapsulę ir šiek tiek alkoholio arba acto. Iš pirmo žvilgsnio logika atrodo pagrįsta. Tačiau tai, kas atrodo kaip paprastas taupymo triukas, per kelis mėnesius gali nepastebimai sugadinti jūsų dažus, priekinius žibintus ir metalines dalis.
„Pigi alternatyva“, kuri gali kainuoti daugiau nei profesionalus remontas
Priekinio stiklo plovimo skystis dažnai suvokiamas kaip ne kas kita, kaip vanduo su plovikliu ir antifrizo priedais. Dėl šios priežasties daugelis mano, kad jie gali tai pakartoti namuose. Indaplovės kapsulės yra nebrangios, vanduo iš čiaupo yra beveik nemokamas, o nedidelis kiekis alkoholio apsaugo nuo užšalimo. Argumentavimas atrodo paprastas: panašūs ingredientai, mažesnė kaina.
Cheminis skirtumas, kurį dauguma vairuotojų nepastebi
- Indaplovių plovikliai yra stipriai šarminiai, dažnai jų pH didesnis nei 9, o kartais siekia 11–12.
- Profesionalūs automobilių plovimo skysčiai yra neutralūs arba tik šiek tiek šarminiai, paprastai jų pH yra apie 7–8.
- Automobilių gamintojai projektuoja išorines medžiagas, manydami, kad jos bus veikiamos neutralių automobilių cheminių medžiagų.
- Pakartotinis sąlytis su medžiagomis, kurių pH yra aukštas, pagreitina medžiagų irimą.
Svarbiausias klausimas yra chemija, o ne kaina. Stiprios šarminės medžiagos yra agresyvios. Indaplovėse tokios cheminės medžiagos naudojamos nerūdijančiam plienui ir specializuotiems plastikams, o paskutinio ciklo metu jos kruopščiai nuplaunamos. Transporto priemonėje tokio apsauginio skalavimo nėra.
Kodėl indaplovių cheminės medžiagos automobilyje elgiasi kitaip nei virtuvėje
Indaplovėje ploviklis veikia kontroliuojamoje nerūdijančio plieno kameroje. Pasibaigus plovimo ciklui, švarus vanduo pašalina cheminių medžiagų likučius. Priešingai, ant automobilio purškiamas plovimo skystis pasklinda ne tik ant priekinio stiklo, bet ir ant dažų, guminių sandariklių, plastikinių veidrodėlių korpusų ir priekinių žibintų lęšių.
Likučiai gali kauptis kėbulo panelių tarpuose, aplink priekinio stiklo kraštus ir šalia apiplovimo purkštukų. Skirtingai nuo indų, šie paviršiai nėra sistemingai nuplaunami neutralizuojančiu vandeniu po kiekvieno naudojimo. Laikui bėgant, šarminės liekanos gali prisidėti prie:
- Skaidrios dangos blukimo ir mikropaviršių degradacijos
- Priešlaikinio guminių sandariklių senėjimo
- Plastikinių apdailos elementų blizgesio praradimo
- Padidėjusio jautrumo korozijai aplink atviras metalines dalis
Net jei poveikis nėra matomas iš karto, cheminis poveikis didėja palaipsniui. Žala dažnai pasirodo po kelių mėnesių, kai ryšys su naminiu mišiniu nebėra akivaizdus.
Polikarbonato priekiniai žibintai yra jautresni, nei atrodo
Šiuolaikiniai priekinių žibintų lęšiai pagaminti iš polikarbonato. Nors ši medžiaga atrodo patvari ir atspari smūgiams, ji yra chemiškai jautri. Reguliarus agresyvių šarminių tirpalų poveikis gali sukelti paviršiaus drumstėjimą ir skaidrumo praradimą.
Šis reiškinys panašus į tai, kas nutinka dažnai indaplovėje plaunamoms geriamosioms stiklinėms – jos palaipsniui praranda skaidrumą dėl cheminio ir terminio streso. Transporto priemonėje pasekmės yra rimtesnės. Aptemę priekiniai žibintai sumažina šviesos srautą, o tai daro įtaką matomumui naktį ir eismo saugumui. Lietuvoje sumažėjęs apšvietimo efektyvumas taip pat gali padidinti techninės apžiūros neatitikimo riziką.
Actas ir denatūruotas alkoholis kelia skirtingą riziką
Kai kuriuose internetiniuose patarimuose actas rekomenduojamas kaip „natūrali ir ekologiška“ alternatyva. Actas yra rūgštinis. Nors rūgštys efektyviai pašalina nešvarumus, jos taip pat gali pažeisti metalinius komponentus. Nuolatinis rūgštinių tirpalų poveikis gali paspartinti koroziją aplink plovimo purkštukus, metalinius laikiklius ir siurblio elementus.
Guminiai komponentai taip pat nėra apsaugoti. Rūgštys laikui bėgant gali sukietinti gumą, sumažindamos lankstumą ir sutrumpindamos valytuvų šluotelių bei tarpiklių tarnavimo laiką.
Denatūruotas alkoholis, dažnai pridedamas siekiant išvengti užšalimo žemesnėje nei 0 °C temperatūroje, kelia dar vieną pavojų. Jame gali būti dažiklių ir priemaišų, kurios gali nudažyti šviesius dažytus paviršius. Profesionaliems žieminiams plovimo skysčiams naudojami rafinuoti alkoholiai ir stabilizatoriai, specialiai sukurti automobilių medžiagoms.
Kietas vanduo ir užsikimšę plovimo purkštukai sukuria paslėptas priežiūros išlaidas
Kita Lietuvoje nepastebima problema yra vandens kietumas. Daugelyje regionų vandentiekio vandenyje yra daug mineralų. Profesionaliems plovimo skysčiams būdingi priedai, kurie neleidžia kauptis mineralams. Namų gamybos mišiniuose tokių nėra.
Mineralinės nuosėdos gali palaipsniui užkimšti plovimo purkštukus, pakeisdamos purškimo schemą arba visiškai juos užblokuodamos. Kai taip nutinka, vairuotojai gali susidurti su:
- Sumažėjęs valymo efektyvumas esant blogam orui
- Padidėjusi matomumo pablogėjimo rizika
- Užsikimšusių purkštukų ar apiplovimo siurblių keitimo išlaidos
Tai, kas iš pradžių sutaupo kelis eurus, vėliau gali virsti remonto išlaidomis, viršijančiomis kelerių metų paruošto plovimo skysčio kainą.
Tikroji plovimo skysčio „taupymo“ kaina
Kokybiškas žieminis plovimo skystis Lietuvoje paprastai kainuoja nuo kelių iki keliolikos eurų už talpyklą. Palyginti su subraižyto ar chemiškai pažeisto skydelio perdažymu, priekinių žibintų restauravimu ar tarpinių keitimu, tai yra nedidelės išlaidos.
Automobilių skysčiai sukurti taip, kad būtų subalansuotas valymo efektyvumas, atsparumas šalčiui ir medžiagų suderinamumas. Jų pH lygis, paviršinio aktyvumo medžiagos ir alkoholio rūšys yra specialiai parinktos transporto priemonėms. Buitiniai valymo produktai yra sukurti visiškai kitokiai aplinkai.
Prieš bandant pasinaudoti interneto patarimais, verta apsvarstyti, ar trumpalaikis taupymas pateisina ilgalaikę riziką. Ar kada nors eksperimentavote su naminiais automobilių skysčiais ir kokia buvo jūsų patirtis?
