Vienas greitkelio ruožas Nyderlanduose ir toliau dominuoja nacionalinėje greičio viršijimo statistikoje. Nors veikia jau daugiau nei dešimtmetį, vidutinio greičio kontrolės sistema A2 kelyje tarp Amsterdamo ir Utrechto vis dar generuoja daugiau baudų nei bet kuris kitas stebimas kelias šalyje. Naujausi duomenys rodo ryškų modelį, kuris kelia akivaizdų klausimą: kodėl tiek daug vairuotojų vis įstringa toje pačioje vietoje?
A2 vidutinio greičio kontrolė pirmauja didele persvara
Remiantis oficialiais duomenimis, praėjusiais metais visuose vidutinio greičio kontrolės ruožuose Nyderlanduose buvo užregistruotas 1 481 451 greičio pažeidimas. Nors tai šiek tiek mažiau nei 1 596 649 pažeidimai, užregistruoti 2024 m., viena vieta išsiskiria.
Vien A2 kelyje tarp Amsterdamo ir Utrechto 2025 m. buvo skirtos 539 639 baudos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį visų vidutinio greičio kontrolės pažeidimų visoje šalyje. Palyginti su 486 217 baudų ankstesniais metais, tai yra maždaug 11 procentų daugiau.
Kaip tai atrodo, palyginti su kitais stebimais ruožais?
- A4 netoli Hoofdorpo – 147 855 pažeidimai.
- A4 tarp Hagos ir Amsterdamo (Leidschendam) – 115 827 pažeidimai.
- A2 Amsterdamas–Utrechtas – 539 639 pažeidimai.
Skirtumas nėra nedidelis – jis yra stulbinantis.
Dalis istorijos paaiškinama intensyvaus eismo ir ilgalaikio stebėjimo rezultatais
A2 yra vienas judriausių transporto koridorių Nyderlanduose, kuriuo kasdien naudojasi apie 200 000 transporto priemonių. Remiantis metiniais duomenimis, maždaug vienas iš 135 transporto priemonių šiame ruože gauna baudą.
Kitas svarbus veiksnys yra kontrolės sistemos struktūra. Iš pradžių stebimoje atkarpoje buvo aktyvūs trys greičio matavimo sektoriai. Nuo 2019 m. šis skaičius išplėstas iki penkių sektorių maždaug 15 kilometrų ilgio atkarpoje. Tai žymiai sumažina galimybę trumpam įsibėgėti ir vėliau kompensuoti – dažna vairuotojų klaidinga nuomonė.
Koks greitis iš tikrųjų yra baudos priežastis?
Pasak Nyderlandų prokuratūros tarnybos, keliuose, kuriuose greičio apribojimas yra 100 km/h, vairuotojai gali važiuoti iki 107 km/h greičiu imtinai negaudami baudos. Tai apima 3 km/h korekciją ir papildomą 4 km/h vykdymo užtikrinimo ribą. Svarbu tai, kad tai reiškia tikrąjį išmatuotą greitį, kuris dažnai yra šiek tiek mažesnis už transporto priemonės spidometre rodomą greitį.
Tačiau vidutinio greičio kontrolė nematuoja trumpų pikų. Ji apskaičiuoja vidutinį greitį visame stebimame ruože. Net ir nedidelis greičio viršijimas, trunkantis kelis kilometrus, užtrauks kontrolės priemones.
Kodėl vidutinio greičio sistemas sunkiau „apgaudinėti“
Tradicinius fiksuotus greičio matuoklius kartais galima numatyti arba laikinai jų išvengti. Tuo tarpu vidutinio greičio kontrolė seka įvažiavimo ir išvažiavimo laiką per nustatytą atstumą. Tai pašalina galimybę sulėtinti greitį tik kamerų taškuose.
Užsienyje, ypač Vakarų Europoje, keliaujantiems Lietuvos vairuotojams šis skirtumas yra labai svarbus. Vidutinio greičio kontrolės sistemos tampa vis labiau paplitusios ir daug mažiau atlaidžios nei vieno taško radarinės kameros.
Psichologinis veiksnys
Ilgi, tiesūs greitkelių ruožai gali sukurti klaidingą saugumo jausmą. Vairuotojai dažnai pasikliauja pastovaus greičio palaikymo nustatymais, kurie yra šiek tiek didesni už nustatytą ribą, manydami, kad nedideli nuokrypiai išliks tolerancijos ribose. Tačiau per 15 km stebimą ruožą net ir nedidelis greičio viršijimas kaupiasi į išmatuojamą vidurkį.
Pamoka paprasta: vidutinio greičio zonose nuoseklumas yra svarbesnis nei trumpalaikiai koregavimai. Išplėstas sektoriaus aprėptis ir didelis eismo tankis lemia, kad A2 kelias iš esmės tapo negailestingiausiu vidutinio greičio koridoriumi Nyderlanduose.
Ar verčiau nustatytumėte pastovaus greičio palaikymo sistemą šiek tiek žemiau ribos, kad būtų saugu, ar pasitikėtumėte korekcijos riba? Vidutinio greičio ruožuose šis mažas sprendimas gali nulemti, ar laiškas pasieks jūsų pašto dėžutę po kelių savaičių.
