Automobilis, stovintis savaitėmis parkinge, atrodo saugus. Tačiau realybė kitokia – net ir nejudėdama mašina po truputį traukiasi. Akumuliatorius senka, padangos deformuojasi, o skysčiai praranda savybes. Kas yra palikęs automobilį ilgesniam laikui vietoje, tas žino – pirmasis užvedimas po pertraukos būna keblokas.
Kodėl nejudantis automobilis greitai praranda formą
Daugelis vairuotojų mano, kad automobilis, kurį naudoji retai, išlieka geresnės būklės. Mechanikai teigia priešingai. Transporto priemonė sukonstruota reguliariai judėti – ilgas stovėjimas paradoksaliai spartina nusidėvėjimą. Šiuolaikiniai automobiliai išlaiko apie dvi savaites be didesnių problemų, bet viskas priklauso nuo akumuliatoriaus būklės ir įjungtos elektronikos kiekio.
Net išjungus varikį, sistema nemiega. Signalizacija, laikrodis, valdymo blokai nuolat eikvoja energiją – akumuliatorius po truputį senka. Britų automobilių klubas RAC Drive primena: bent kartą per savaitę verta išvažiuoti trumpam maršrutui, kad generatorius atstatytų baterijos įkrovą. Problemų sulaukia ir ratai. Remiantis J.D. Power portalo specialistais, padangos pamažu praleidžia orą, o nuolatinis kėbulo svoris tame pačiame taške gali jas deformuoti. Vėliau, važiuojant, jaučiamos vibracijos.
Drėgmė ir stovėjimas skatina rūdijimą
Ilgas stovėjimas veikia ir skysčius. Eksploataciją skirtų medžiagų gamintojai AutoZone pastebi: benzinas ar dyzelinas, užsilaikęs bakuose ilgai, praranda parametrus, o korbinėje gali kauptis vanduo. Panašiai greitai reaguoja stabdžių diskai – drėgnoje aplinkoje akimirksniu padengti rūdžių sluoksniu. Tai lemia nemalonų garsą ir trumpalaikį stabdymo efektyvumo kritimą. Nors rūdys dažniausiai dingsta po kelių stipresnių stabdymo bandymų, rimti aplaidai gali baigtis užstrigusiais kaušeliais.
Dar vienas rizikos veiksnys – išoriniai faktoriai. UV spinduliai gadina tarpiklius, o graužikai nejudančiame objekte randa puikią vietą gnezdui. Rezultatas – apgraužta elektros instaliacija ir brangus remontas. Tiesą sakant, automobilis reikalauja judėjimo – tai jo prigimtis.
Žiema kelia dar didesnius iššūkius
Šaltuoju metų laiku sustojusi mašina kenčia labiau. Šaltis mažina akumuliatoriaus galią – automobilis, kelias savaites išstovėjęs šaltyje, gali neužsivesti, o tai papildomai apkrauna starterį. RAC Drive primena: tokiais atvejais būtina tikrinti aušinimo skysčio lygį ir atsparumą užšalimui.
Svarbu suprasti: variklio paleidimas kelioms minutėms parkinge nepadeda. Realios naudos teikia 15–30 minučių važiavimas – tik taip agregatai pasiekia optimalią temperatūrą ir viskas tinkamai sušyla. Tai geriausias būdas išvengti gedimų.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje daugelis automobilių stovi daugiabučių kiemuose savaitėmis, ypač žiemos metu. „Regitra” duomenimis, šalyje registruota per 2,5 mln. lengvųjų automobilių, o dalies jų metinė rida neviršija 5000 km. Tai reiškia, kad nemažai transporto priemonių naudojamos tik epizodiškai. Lietuvos mechanikai pastebi: po ilgesnio stovėjimo automobiliams dažnai kyla problemų su starteriu, akumuliatoriais ir stabdžių sistemomis – būtent tais komponentais, kurie naudojami retai ir nepalaikomos tinkamos būklės.
Techninės apžiūros specialistai patvirtina: automobilis, stovėjęs ilgai vietoje, dažniau nepereina TA dėl įvairių smulkių defektų, kurie būtų išvengti, jei transporto priemonė būtų naudojama reguliariai. Tai patvirtina, kad judėjimas – geriausia prevencija.
