Šeštadienis, Vokietijos autobanas. Vairuotojas su lietuviškais valstybiniais numeriais, navigacija ant laikrodžio. Keleivio sėdynėje — telefonas su veikiančiu „Waze”. Policijos patikrinimas. Vairuotojas gauna 75 eurų baudą — ne už telefoną rankoje, o už tai, kad transporto priemonės viduje veikia programa, įspėjanti apie greičio matuoklius. Tai nėra teorinis scenarijus. Lietuvoje ta pati programa yra visiškai legali ir net rekomenduojama.
Kuo skiriasi Lietuva ir Vokietija
Lietuvoje navigacijos programėlės, rodančios stacionarių ar mobilių greičio kamerų vietas, yra legalios. Tai patvirtino ir Lietuvos kelių policija: radarų detektoriai — prietaisai, kurie tik įspėja apie greičio matuoklius — nedraudžiami, nes jie netrukdo policijos įrangos darbui. Esminis skirtumas — tarp detektoriaus ir blokatoriaus. KET 233 punktas draudžia greitį matuoti trukdančias priemones, o ne tas, kurios tik informuoja. Blokatoriui gresia ANK 415 str. 4 d. numatyta bauda — 30–50 eurų.
Vokietijoje situacija priešinga. Pagal StVO §23 Abs. 1c griežtai draudžiama naudoti bet kokį įrenginį ar programėlę, kuri įspėja apie aktyvias greičio kameras, policijos patikrinimus ar radarų taškus. Bauda — 75 eurų ir vienas taškas į Flensburgo nacionalinį vairuotojų registrą.
Ir čia yra dalis, kurios daugelis nežino: Vokietijos įstatymas taikomas net jei radaro įspėjimo funkcija veikia keleivio telefone. Pakanka, kad programa aktyviai veikia transporto priemonės viduje. Policija turi teisę tikrinti mobiliuosius įrenginius, jei kyla įtarimų, o retais atvejais — net konfiskuoti telefoną kaip įrodymą.
Kuriose Europos šalyse tai legalu, o kuriose — ne
Remiantis advokatų profesinės bendrijos COBALT teisinio eksperto išaiškinimu, radarų detektoriai ES legaliai naudojami tik keliose šalyse: Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Vengrijoje, Islandijoje ir Lietuvoje. Visose kitose — draudžiami.
Ypač svarbu prisiminti Latviją — artimiausią kaimynę. Latvijoje kelių eismo taisyklės draudžia naudoti tokius įrenginius, o bauda derinama su įrenginio konfiskavimu. Tas pat taikoma Estijai ir Lenkijai. Taigi, kas Lietuvoje yra kasdienė norma, kertant bet kurią iš trijų sienų — tampa pažeidimu.
„Google Maps” vs „TomTom AmiGO” — kaip tai veikia Lietuvoje
„Google Maps” Lietuvoje rodo stacionarių radarų zonas — tai matomos ikonos žemėlapyje. Sistema veikia kaip viešai prieinama informacija, panaši į kelio ženklo „greičio matavimas” funkciją. „TomTom AmiGO” prie to prideda realaus laiko balso įspėjimus apie greičio kamerų zonas ir greičio apribojimų pokyčius. Abi programėlės kartu naudojamos dažnai: „Google Maps” navigacijai, „AmiGO” — įspėjimams.
Svarbu suprasti, kodėl tai legalu: nei „Google Maps”, nei „AmiGO” aktyviai neaptinka policijos radarų signalų. Jos nuskaito tik viešą duomenų bazę ir bendruomenės pranešimus. Tradicinis elektroninis radaro detektorius veikia kitaip — jis fiksuoja elektromagnetinius signalus. Toks įrenginys Lietuvoje taip pat legalus, tačiau kertant sieną į Latviją ar Vokietiją — ne.
Ką daryti prieš kelionę į Vokietiją, Latviją ar Austriją
Praktinė rekomendacija yra paprasta: prieš kertant sieną į draudžiančią šalį — išjunkite kamerų įspėjimo funkciją visose programėlėse. Ne tik savo telefone — bet ir keleivio. Tai taikoma ir „Google Maps” kamerų rodymui, ir „Waze” įspėjimams, ir bet kokiai kitai navigacijos programai su šia funkcija.
Grįžę į Lietuvą — vėl įjunkite. Čia ši funkcija yra ne tik legali, bet ir praktiškai naudinga: lietuvių kelių policija pati yra pripažinusi, kad vairuotojų informavimas apie greičio kontrolę padeda sumažinti staigų stabdymą ir skatina laikytis leistino greičio.
Patikrinkite telefono navigacijos nustatymus dabar — ir žinokite, kurią sieną kertant teks ją keisti.
