Karštas vasaros rytas, automobilis stovėjo lauke visą naktį. Užvedi, laukia tas pažįstamas momentas — kažkiek palaukti ar važiuoti iš karto? Daugelis taip ir daro: pastovi minutę kitą, tada riedini. Įprotis atėjęs iš žiemos, kai lauke buvo –15 °C. Bet vasarą variklio elgesys ir alyva — visai kitokia istorija. Ar tikrai reikia šildyti variklį vasarą prieš pradedant važiavimą, ar tai seniai pasenęs mitas?
Iš kur kilo šildymo įprotis
Idėja, kad prieš važiuojant variklį reikia ilgai šildyti, atsirado karbiuratorių eroje — maždaug iki 1990-ųjų. Karbiuratoriams reikėjo laiko tinkamai sumaišyti orą su degalais, kitaip variklis galėdavo tiesiog užgesti. Tuo metu kelios minutės tuščiosios eigos buvo ne mitas, o techninis būtinumas.
Šiuolaikiniuose automobiliuose karbiuratorių seniai nėra. Jų vietą užima elektroninės variklio valdymo sistemos (ECU), kurios per sekundes automatiškai sureguliuoja oro ir degalų mišinį pagal aplinkos temperatūrą, drėgmę ir kitas sąlygas. Ir čia svarbus faktas: šiuolaikinio automobilio variklis visiškai sutepamas per 20–30 sekundžių po užvedimo. Kol prisisegsite saugos diržą ir sureguliuosite veidrodėlius — alyva jau bus pasiekusi visus tepimo taškus.
Vasarą — kitaip nei žiemą
Žiemą logika paprasta: šaltas oras sutirština alyvą, ji lėčiau cirkuliuoja, o šaldomas variklis pirmomis sekundėmis dirba su didesne trintimi. Todėl žiemą 30–60 sekundžių palaukti prieš pajudant — pagrįsta rekomendacija.
Vasarą situacija iš esmės skiriasi. Kai aplinkos temperatūra yra +20–25 °C ar aukštesnė, alyva nepraranda skystumo ir greičiau pasiekia visus tepimo taškus. Automobilių serviso „Ausegra” vadovas Arvydas Gailiušas patvirtina: šiltą dieną varikliui pakanka dirbti tuščiąja eiga vos kelias sekundes — alyvai cirkuliuoti nėra kliūčių. Ir štai ką daugelis nesupranta: variklis greičiau pasiekia darbinę temperatūrą važiuodamas, ne stovėdamas.
Ar tada iš viso nieko nereikia daryti? Ne visai.
Ką tikrai rekomenduoja mechanikai vasarą
Ekspertų konsensusas susiveda į paprastą algoritmą. Vasarą varikliui pakanka 20–30 sekundžių prieš pajudant — tiek laiko, kiek reikia prisisegti saugos diržą ir sureguliuoti veidrodėlius. Tada — švelniai pradėti važiuoti, pirmąsias 2–3 minutes vengiant staigaus greitėjimo ir neviršijant maždaug 2 000 aps./min.
Apkrova važiuojant — tai būtent tai, kas verčia variklį greičiau pasiekti darbinę temperatūrą. Tuščia eiga tokios apkrovos nesuteikia. Šaltas variklis, dirbantis tuščia eiga, gali sušilti dvigubai ilgiau nei tas pats variklis važiuojant.
Viena svarbi detalė, kurią mechanikai primena: neturėtumėte iš karto po užvedimo iki maksimumo įjungti salono šildymo ar kondicionavimo. Tai intensyviai atima šilumą iš variklio ir lėtina jo sušilimą. Geriau palaipsniui.
Kodėl ilgas šildymas vasarą daro žalą
Ilgas variklio šildymas stovint tuščiąja eiga — ne rūpestis automobiliu, o lėtas jo žalojimas. Štai kodėl.
Kai variklis dirba tuščiąja eiga ilgiau nei 5 minutes, į cilindrus tiekiamas riebesnis kuro mišinys — ypač jei variklis dar šaltas. Dalis šio mišinio nesudega iki galo. Rezultatas — anglies nuosėdų kaupimasis ant vožtuvų ir purkštukų. Laikui bėgant tai lemia nelygų variklio darbą, galios kritimą ir didesnes kuro sąnaudas. Valymas servisuose kainuoja papildomus pinigus, kurių buvo galima išvengti.
Be to, ilgas tuščiosios eigos šildymas didina kuro sąnaudas. Mažas A klasės automobilis šaltu varikliu dirbdamas tuščiąja eiga gali sunaudoti net iki 10 l/100 km — tris ar keturis kartus daugiau nei įprastai. JAV aplinkosaugos agentūra (EPA) perspėja, kad ilgas tuščiosios eigos laikas teršia orą, švaisto degalus ir skatina papildomą variklio nusidėvėjimą.
Turbiniai varikliai — viena išimtis
Automobiliams su turbokompresoriumi galioja standartinis vasaros algoritmas prieš važiavimą — 30–60 sekundžių tuščiosios eigos. Tačiau svarbesnė taisyklė čia ne prieš, o po važiavimo. Intensyviai važiavus, prieš gesinant variklį reikėtų leisti jam padirbti tuščiąja eiga 30–60 sekundžių. Karštai turbinai reikia laiko atvėsti cirkuliuojant alyvai — jei variklį išjungsite iš karto, karšta turbina alyvą pradės „kepinti” vietoje, o tai sukelia anglies nuosėdų susidarymą turbinos guoliuose.
Automobiliai su dujų (LPG) įranga — čia šildymas neišvengiamas, nes sistema persijungia iš benzino į dujas tik pasiekus rekomenduojamą aušinimo skysčio temperatūrą. Bet vairuotojui nereikia laukti prie vairo — užtenka pradėti švelniai važiuoti benzinu, sistema persijungs automatiškai.
Ką daryti, jei automobilis ilgai stovėjo
Jei automobilis stovėjo kelias dienas ar savaitę, situacija šiek tiek kita. Po ilgesnio stovėjimo alyva visiškai nusėda į karterį, todėl alyvos siurbliui reikia šiek tiek daugiau laiko atkurti slėgį ir paskirstyti alyvą visoms besitrinančioms detalėms. Šiuo atveju — net vasarą — prasminga palaukti 30–60 sekundžių prieš pradedant važiuoti.
Tai laikas, per kurį tepimo sistema atkuria normalų slėgį. Po to — švelniai važiuoti, kol variklis pasiekia darbinę temperatūrą. Darbinė benzininio variklio temperatūra paprastai yra apie 80–90 °C — tik tada variklis dirba efektyviai ir ekonomiškai.
Vasara leidžia tai padaryti greičiau nei žiema. Kai lauke +25 °C, o ne –10 °C — variklis pasiekia darbinę temperatūrą per 3–5 minutes švelnaus važiavimo. Žiemą tas pats procesas mieste gali trukti 10–15 minučių.
Trumpai: vasarą užvesti, 20–30 sekundžių palaukti, švelniai pradėti važiuoti — ir variklis bus apsaugotas geriau nei stovint 5 minutes su dirbančia tuščiąja eiga.
