Jei ieškote didelio ir minkšto universalo ar sedano už mažiau nei 4 tūkst. eurų, naudotas „Citroën C5“ su hidropneumatine pakaba skelbimuose kris į akis vienas pirmųjų. Beveik iškart išgirsite ir patarimą: „Tik ne su hidraulika.“ Lapkritį, kai po pirmųjų šalnų keliai vėl duobėti, verta išsiaiškinti, kiek šioje baimėje tiesos ir kur iš tikrųjų slypi brangiausios šio automobilio bėdos.
Pigus ne be priežasties
Kalbama apie 2008–2017 m. gamintą C5 (X7 karta, Lietuvos skelbimuose dažnai žymima C5 III). Autoplius.lt ir Skelbiu.lt skelbimuose 2011 m. dyzeliniai šio modelio egzemplioriai su 230–300 tūkst. km rida siūlomi maždaug už 2 700–3 800 eurų. Tokią kainą lemia ne vien amžius. Lenkų portalas „Spidersweb“ problema įvardija ne pačią pakabą, o jos priežiūrą: servisų, kurie imasi šios sistemos, mažai, o automobilio patikėjimą abejotinos reputacijos servisui prilygina rusiškai ruletei.
Ar tai reiškia, kad sistema savaime nepatikima? Tas pats leidinys pažymi, kad jos ilgaamžiškumas daugelį savininkų nustebina, o nedidelis „prakaitavimas“ jungtyse laikomas normaliu.
Ne kiekvienas C5 turi hidraulinę pakabą
Hydractive III+ sistema buvo montuojama tik aukštesnėse komplektacijose (Lenkijos rinkoje – „Confort“ ir „Exclusive“) bei CrossTourer versijoje, o pigesniuose automobiliuose buvo įprastos plieninės spyruoklės. Todėl du iš pažiūros vienodi C5 gali važiuoti visiškai skirtingai. Hidraulinė pakaba palaiko vienodą prošvaisą nepriklausomai nuo apkrovos ir leidžia keisti kėbulo aukštį, o CrossTourer, „Auto Świat“ duomenimis, gali pakilti papildomus 15 mm ir taip važiuoti iki 70 km/val. greičiu. Kitose rinkose komplektacijos vadinosi kitaip, todėl paprasčiausia patikra – užvesti variklį ir stebėti, ar kėbulas pakyla į darbinį aukštį.
Sferos, siurblys ir jutikliai – kas genda iš tikrųjų
Sistemą sudaro azotu pripildytos sferos prie ratų ir standumą reguliuojančios sferos, elektrinis siurblys, palaikantis iki 140 barų slėgį, ir aukščio jutikliai. Sferos yra eksploatacinė dalis: laikui bėgant dujų slėgis jose mažėja, o pakaba tampa kieta ir pradeda spardyti per duobes. Skelbime parašyta „pakaba be priekaištų“. Ant keltuvo kartais matyti visai kas kita.
„Auto Świat“ pateikia paprastą diagnostikos taisyklę: jei automobilis nepakyla, dažniausiai kaltas hidraulinis siurblys, o jei problema tik vienoje ašyje, verta įtarti aukščio jutiklį. Pasitaiko ir korozijos pažeistų laidų pynių. Gamintojas nurodo, kad Hydractive 3 sistemai priežiūros nereikia iki 200 000 km arba 5 metų, taigi kiekvienam šiandien parduodamam C5 šis terminas jau praėjęs. Sistemai skirtas LDS skystis, o senesniuose „Citroën“ naudotas žalias LHM su ja nesuderinamas.
Sferų keitimo kainos Lietuvos servisuose verta pasiteirauti dar prieš derybas: sąmata priklauso nuo to, ar keičiamos visos sferos, ar tik dalis, ir nuo detalių kilmės. Patikimiau už spėjimą iš važiavimo – sferų slėgio patikra servise.
2.0 HDi ar 1.6 THP
Brangiausios staigmenos dažnai slypi ne pakaboje, o po variklio dangčiu. Benzininis 1.6 THP (156 AG) važiuoja smagiai, tačiau ir „Auto Świat“, ir „Spidersweb“ jį vadina probleminiu: tempiasi paskirstymo grandinė, genda jos įtempiklis, o vožtuvams strigant kreipiančiosiose didėja alyvos sąnaudos ir gali tekti remontuoti cilindrų galvutę. Pasitaiko ir turbokompresoriaus gedimų. „Auto Świat“ duomenimis, prevencinis grandinės keitimas kainuoja apie 1 600 zlotų – perskaičiavus pagal rugpjūčio ECB kursą (4,30 zlotų už eurą), apie 370 eurų.
Dyzeliniai 2.0 HDi (136–163 AG) laikomi saugesniu pasirinkimu. Įprastos išlaidos prasideda maždaug nuo 100 tūkst. km: purkštukai, EGR vožtuvas, dvimasis smagratis, aukšto slėgio siurblys. To paties leidinio duomenimis, siurblio atnaujinimas su išmontavimu kainuoja apie 1 400 zlotų (apie 330 eurų). Kietųjų dalelių filtrui reikia periodiškai papildomo Eolys priedo, bet pats filtras laikomas mažai problemišku. Redakcijos vertinimu, dyzelinis C5 su aiškia serviso istorija yra racionalesnis pirkinys nei bet kuris THP.
Šešių pavarų „Aisin“ automatinės dėžės, „Spidersweb“ duomenimis, prastai pakelia praleistus alyvos keitimus. Plačiau – patikimiausios automatinės pavarų dėžės naudotame automobilyje.
Kam tinka naudotas „Citroën C5“ ir ką patikrinti prieš derybas
Šis automobilis tinka tiems, kurie daug važiuoja duobėtais keliais ir ilgomis trasomis, vežasi šeimą su bagažu ir turi meistrą, išmanantį prancūzišką techniką – tai pataria ir „Auto Świat“. Vengti jo verta vienu atveju: jei šalia nėra serviso, kuris imasi hidraulikos, ir automobilį tektų taisyti bet kur.
- kėbulo aukštis – ar užvedus jis pakyla ir ar keičiasi jį reguliuojant;
- sferos – ar pakaba nespardo per duobes, geriausia patikrinti slėgį servise;
- siurblys ir LDS skystis – lygis, spalva, nuotėkiai;
- aukščio jutikliai ir laidai – ar prietaisų skydelyje nėra pakabos klaidos;
- variklis – THP grandinės triukšmas ir alyvos sąnaudos, HDi purkštukai, EGR ir smagratis.
Ne mažiau svarbu, kas ir kada keitė LDS skystį. Plačiau – naudoto automobilio serviso istorija.
C5 liko paskutiniu „Citroën“ modeliu su hidropneumatine pakaba: jo gamyba baigėsi 2017 m. ir naujų tokių automobilių nebebus. Kiekvieno likusio egzemplioriaus būklę šiandien lemia ne legendos, o tai, kaip jį prižiūrėjo ankstesni savininkai.
