Universalas, kuris per daugiau nei 11 metų nuvažiavo 513 tūkst. km ir vis dar užveda, atrodo kaip gyva patikimumo reklama. Bet „Opel Insignia“ trūkumai, surašyti po galutinės apžiūros, pasakoja kitą istoriją. Nyderlandų leidinio „AutoWeek“ ekspertas padarė išvadą, kad į šį egzempliorių toliau investuoti nebeapsimoka.
Kalbama apie 2015 m. „Opel Insignia Sports Tourer“ su 2.0 CDTI dyzeliniu varikliu (140 AG), šešių pavarų mechanine dėže ir priekine pavara. Tokie atnaujinti pirmos kartos universalai su didele rida dažnai atsiduria ir Lietuvos naudotų automobilių skelbimuose. Todėl šis atvejis – naudingas orientyras pirkėjui.
Pirktas dėl kainos, išlaikytas be didelių nusiskundimų
Automobilį 69 metų olandas įsigijo 2015 m. pradžioje. Pasirinkimas buvo paprastas: „Opel“ kainavo mažiau nei „Ford Mondeo“ ir „Volkswagen Passat“, o kartu turėjo odinį saloną ir šildomas sėdynes. Po penkerių metų odometras rodė 375 tūkst. km – vidutiniškai po 75 tūkst. km per metus, dažnai su keturiais keleiviais, pilna bagažine ir slidinėjimo įranga ant stogo. Vienintelis savininko priekaištas – salonas ne toks erdvus, kokio tikiesi pagal kėbulo matmenis.
Pastaraisiais metais priežiūrai išleista 6–7 tūkst. eurų. Didžiausia vienkartinė sąskaita siekė apie 1 200 eurų už stabdžių sistemos remontą ir didįjį techninį aptarnavimą. Savininkas pusei milijono kilometrų tokių išlaidų nelaikė per didelėmis. Galima ir taip žiūrėti. Kol nepamatai, kas slepiasi po automobiliu.
Bandomasis važiavimas parodė tik dalį vaizdo
Jau važiuojant „AutoWeek“ kontrolierius užfiksavo stiprią vibraciją, garsus iš galinės pakabos ir sugedusį raktelį. Galutinė apžiūra atskleidė gerokai daugiau:
- dyzelino nuotėkį prie kuro siurblio, alyvos pėdsakus prie vakuuminio siurblio ir alyvą tarpinio aušintuvo žarnoje;
- per žemą aušinimo skysčio lygį, susidėvėjusias variklio atramas ir per stiprią variklio vibraciją;
- visiškai neveikiantį dešinįjį galinį amortizatorių ir įtrūkusią galinę spyruoklę;
- sukietėjusius guminius pakabos elementus ir klibėjimą rutulinėse jungtyse;
- abiejų pagalbinių rėmų koroziją, nusidėvėjusius stabdžių diskus, pusašių problemas ir pažeistą išmetimo sistemą.
Be to – gyvūnų apgraužta variklio dangčio izoliacija, negyvas gyvūnas prie pavarų dėžės ir senos, nudėvėtos žieminės padangos iš kito automobilio. Didžiausią nerimą kėlė galinė pakaba. Automobilis važiuojant per daug siūbavo, o neveikiantis amortizatorius kartu su įtrūkusia spyruokle – ne smulkmena. Ar tai galima pastebėti per trumpą bandomąjį važiavimą? Vibraciją pajus kiekvienas, bet įtrūkusios spyruoklės ir surūdijusių rėmų iš vairuotojo sėdynės nepamatysi.
Apie turbokompresorių, sankabą, dvimasį smagratį ar kietųjų dalelių filtrą skelbtuose apžiūros rezultatuose neužsimenama, todėl jų būklės vertinti negalima. Tai ne vienintelis pusės milijono kilometrų ribą peržengęs automobilis, kurį specialistai apžiūrėjo detaliai. Plačiau — „Suzuki SX4“ po 623 tūkst. km.
Ką tokie trūkumai reikštų techninėje apžiūroje Lietuvoje
Lietuvoje tokio automobilio būklė būtų vertinama pagal Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašą. Jame neveikiantis amortizatorius (5.3.2 b papunktis) laikomas dideliu trūkumu, o įtrūkusi spyruoklė (5.3.1 b) ir klibėjimas pakabos lankstinėse jungtyse (5.3.4 a) – dideliu arba pavojingu. Pernelyg didelė korozija, galinti paveikti konstrukcijos tvirtumą (6.1.1 c), taip pat gali būti įvertinta kaip pavojingas trūkumas, o nesandari išmetimo sistema (6.1.2 a) – kaip didelis.
Techninių reikalavimų aprašo 15 punktas numato dar vieną niuansą. Kai toje pačioje srityje nustatomi du ar daugiau didelių trūkumų ir dėl jų bendro poveikio kyla didesnis pavojus eismo saugumui, automobilis laikomas turinčiu pavojingą trūkumą. Pakaba, kurioje vienu metu neveikia amortizatorius ir yra įtrūkusi spyruoklė, gali būti būtent toks atvejis.
Amortizatoriai gali būti tikrinami ir specialia įranga, o didelis kairės ir dešinės pusės slopinimo skirtumas (5.3.2.1 a) irgi vertinamas kaip didelis trūkumas. Prieš perkant universalą su didele rida, tokį patikrinimą verta atlikti servise.
Ar šie „Opel Insignia“ trūkumai – nuosprendis visam modeliui?
Ne. Vienas egzempliorius su ekstremalia rida dar nėra viso modelio patikimumo reitingas. Bet jis gerai parodo, kur tokio amžiaus universalas pirmiausia pavargsta: pakaba, pusašiai, variklio atramos, nuotėkiai ir korozija. Redakcijos vertinimu, bandomasis ratas aplink kvartalą tokio automobilio atveju pasako mažiausiai – svarbiausi dalykai matyti tik iš apačios. Jei svarstote ir kitus tos klasės universalus, verta žinoti jų silpnąsias vietas. Plačiau — prancūziški universalai, kurių verta vengti.
Rinkos verdiktas – griežtesnis už eksperto
Savininkas persėda į galinių ratų pavara važiuojančią „Tesla Model Y“. Už seną universalą „Tesla“ atstovas pasiūlė 150 eurų, ir, „Auto Świat“ duomenimis, šis pasiūlymas savininką nuliūdino labiau nei eksperto išvada. Pusė milijono kilometrų įrodė, kad šis universalas gali važiuoti ilgai. Galutinė apžiūra parodė, kad važiuoti ir būti tvarkingam nėra tas pats.
