Elektromobiliuose naudojamų baterijų technologija ir kainų mažėjimas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys elektrinių automobilių plėtrą, o ateityje naujos inovacijos ir patobulinimai ne tik didins vartotojų pasitikėjimą elektrinėmis transporto priemonėmis, bet ir skatins tvaraus transporto sprendimų pritaikymą visame pasaulyje.
Vidutinė elektromobilių baterijos talpa per pastaruosius metus išaugo iki 60–70 kWh šiemet nuo 40 kWh 2017-aisiais, o kai kurių modelių talpa gali viršyti 120 kWh. Todėl galima nuvažiuoti iki 500 km, vieną kartą įkrovus elektromobilio bateriją. Tai parodė Lietuvos energetikos agentūros atlikta elektromobiliuose naudojamų baterijų techninių parametrų ir kainų analizė. Ateities technologijos, kaip antai kietojo elektrolito baterijos, leis nuvažiuoti dar didesnį atstumą.
Energijos tankis per 2017–2024 m. laikotarpį padidėjo nuo 150 Wh/kg iki 220 Wh/kg. Kietojo elektrolito ir ličio-sieros baterijos potencialiai pasieks 400–500 Wh/kg ir tai leis mažinti baterijų svorį ir didinti efektyvumą.
Kietojo elektrolito baterijos žada geresnį energijos tankį, saugumą ir ilgaamžiškumą, tačiau dar laukia platus jų komercinis pritaikymas. Tuo metu natrio jonų baterijos dėl mažesnių sąnaudų tampa potencialiai svarbios mažesniems elektromobiliams.
Naujos technologijos, kaip antai daugiasluoksniai elektrodai ir didesnės galios įkrovikliai, lėmė, jog 2024 m. baterijų įkrovimas greitose stotelėse nuo 10 proc. iki 80 proc. užtrunka vos 20–30 min., kai 2017 m. toks įkrovimas užtrukdavo 60–90 minučių.
Technologinė pažanga sprendžia „atstumo nerimo“ ir įkrovimo greičio problemas, skatindama greitesnę elektromobilių adaptaciją pasaulyje.
Elektromobilių baterijų kainos per pastaruosius penkerius metus sumažėjo 38 proc., o vidutinė kaina 2023 metais buvo 151 USD/kWh. Tai lėmė efektyvesnės gamybos technologijos ir automatizacija, kritusios žaliavų kainos. Antai ličio kaina pernai sumažėjo apie 70 proc., lyginant su 2022 m. buvusia kaina, o kobalto kaina pernai krito 60 proc., taip pat kainas padėjo mažinti naujos baterijų chemijos, pvz., ličio geležies fosfato, kurios yra pigesnės ir lengviau gaminamos.
Prognozuojama, kad iki 2030 m. baterijų kaina dar sumažės – iki 70 USD/kWh, dėl to elektromobilių kainos priartės prie vidaus degimo varikliais varomų automobilių kainų.
Europos Sąjunga siekia iki 2035 m. uždrausti naujų vidaus degimo varikliais varomų automobilių pardavimą. Numatoma 100 proc. CO₂ emisijų sumažinimą naujuose lengvuosiuose automobiliuose ir mikroautobusuose. Siekiant užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, taikomos ir tarpinės priemonės – iki 2030 m. transporto priemonėse CO₂ emisijos turi būti sumažintos bent 55 procentais.
Perėjimas prie elektromobilių įvairiose valstybėse vyksta skirtingais tempais. Norvegija, Švedija ir Nyderlandai jau pasiekė reikšmingą elektromobilių dalį naujų automobilių rinkoje – per 50 procentų. Vokietija ir Prancūzija taip pat sparčiai plėtoja elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą ir subsidijų programas. Kai kurios Rytų ir Pietų Europos šalys susiduria su iššūkiais, dėl ribotos įkrovimo infrastruktūros ir mažesnio elektromobilių prieinamumo dėl jų aukštesnės kainos. Taip pat vis dar nepakankamai išplėtotas akumuliatorių perdirbimas.
Bet baterijų kainų mažėjimas leidžia sumažinti elektromobilių kainą, padidindamas jų prieinamumą platesniam vartotojų ratui. Tolimesni patobulinimai ne tik padidins vartotojų pasitikėjimą elektromobiliais, bet ir skatins tvaraus transporto sprendimų pritaikymą visame pasaulyje.
2024 m. gruodžio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo įregistruoti 27 447 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (15 653 grynieji elektromobiliai ir 11 794 iš išorės įkraunami hibridai). Elektromobilių skaičius parke šiemet išaugo 44,3 procento. Įvertinus 2024 m. elektromobilių skaičiaus didėjimo parke tendencijas, galima prognozuoti, kad iki 2025 m. pabaigos lengvųjų keleivinių transporto priemonių parke galėtų būti 41 450 elektromobilių.
2024 m. elektromobilių užimama viso transporto parko dalis augo nuo 1,11 proc. iki 1,56 proc. Įvertinus viso parko ir elektromobilių skaičiaus augimo tendencijas, prognozuojama, kad elektromobilių dalis Lietuvos transporto parke 2025 m. augs sparčiau ir kitų metų pabaigoje gali siekti 2,25 procento.
