Pirmoji lapkričio savaitė atnešė skirtingas naujienas vairuotojams: pasaulyje atpigo gamtinės dujos ir žaliavinė nafta, tačiau Lietuvoje dyzelino ir biokuro kainos šiek tiek padidėjo. Nors šie pokyčiai kol kas menki, jie gali turėti įtakos tiek degalų kainoms, tiek elektromobilių įkrovimo išlaidoms artimiausiomis savaitėmis.
Gamtinių dujų ir naftos kainos Europoje toliau mažėja
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, didmeninė gamtinių dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF lapkričio 3–7 dienomis sumažėjo 0,5 proc. ir siekė 31,7 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu dujos kainavo 40,1 Eur/MWh, o 2023 m. – net 47,4 Eur/MWh. Kainų kritimą lemia vidutinė paklausa ir pakankamas SGD tiekimas į Europą.
Brent žaliavinės naftos vidutinė kaina siekė 64 USD už barelį – tai 1,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę. Nors naftos kainos mažėja, pasaulinė rinka išlieka jautri dėl galimo pasiūlos pertekliaus. Mažesnės naftos kainos ilgainiui gali sumažinti kuro gamybos sąnaudas, tačiau poveikis degalinių kainoms paprastai pasijunta su kelių savaičių vėlavimu.
Benzinas pinga, dyzelinas brangsta
Lietuvoje lapkričio pradžioje benzino kainos sumažėjo 0,1 proc., tačiau dyzelinas pabrango 1,6 proc.. Biokuro kaina taip pat padidėjo 0,8 proc. ir siekė 21,81 Eur/MWh. Tokie pokyčiai atspindi skirtingus žaliavų rinkos svyravimus bei tiekimo sąlygas.
Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Kainų skirtumas tarp dyzelino ir benzino mūsų šalyje padidėjo iki 0,08 Eur/l. Palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, Lietuvos benzino kainos yra 13,5 proc. mažesnės, o dyzelino – 4,1 proc. mažesnės.
Elektros kaina šoktelėjo: elektromobilių savininkams tai reiškia didesnes sąnaudas
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 proc. – nuo 91,8 iki 98,5 Eur/MWh. To priežastis – sumažėjusi vietinė elektros gamyba ir augantis vartojimas. Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pagaminta tik apie 44 proc. suvartotos elektros energijos, o trūkstama dalis importuota iš Švedijos ir Latvijos.
Didžiausias kritimas fiksuotas vėjo jėgainėse – jų gamyba sumažėjo beveik perpus. Dėl to elektromobilių įkrovimo kaina šiek tiek padidėjo, nors vis dar išlieka mažesnė nei daugelyje Vakarų Europos šalių.
Kodėl degalų kainos nereaguoja iš karto?
Net jei pasaulyje žaliavos pinga, Lietuvos degalinėse tai atsispindi tik po 1–2 savaičių. Degalų tiekėjai paprastai lėčiau mažina kainas, nei jas kelia. Todėl vairuotojai gali tikėtis kuklaus palengvėjimo degalinėse tik vėliau lapkritį, jei žaliavų kainų kritimas išliks.
Energetikos ekspertas Tomas Žilinskas komentuoja: „Naftos ir dujų rinkos korekcijos – gera žinia vartotojams. Tačiau degalų kainas Lietuvoje lemia ir kiti veiksniai: valiutų kursai, transportavimo kaštai bei akcizų politika.“
Ko tikėtis vairuotojams žiemą?
Pagal dabartines prognozes, gamtinių dujų kainos artimiausiu metu gali svyruoti 27–30 Eur/MWh ribose, o Brent naftos kaina – 60–70 USD/bbl. Tai rodo galimą kuro kainų stabilizaciją žiemą. Vis dėlto biokuro ir elektros kainos išlieka nepastovios, todėl elektromobilių ir dyzelinių automobilių išlaikymo skirtumas gali dar šiek tiek keistis.
O jūs? Ar pastebėjote kainų pokyčius degalinėse ar įkrovimo stotelėse? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
