Lietuvos elektromobilių parkas sparčiai auga – šalyje jau yra daugiau nei 43 600 elektrinių lengvųjų automobilių. Naujausi duomenys rodo, kad registracijų tempas išlieka aukštas, tačiau rinkoje matyti ir įdomių pokyčių: įkraunami hibridai auga greičiau nei grynieji elektromobiliai, o bendras naujų ir naudotų automobilių registravimas lapkritį, lyginant su spaliu, mažėjo.Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip pasiskirsto elektromobilių parkas, kokią dalį jis sudaro Lietuvos automobilių parko struktūroje, ir ką rodo lapkričio registracijų statistika.
Lapkritis išsiskyrė šuoliu: registracijų 71 proc. daugiau nei pernai
Per 2025 m. lapkritį Lietuvoje įregistruoti 1 643 lengvieji keleiviniai elektromobiliai. Iš jų 732 buvo grynieji elektromobiliai, o 911 – įkraunami hibridiniai automobiliai. Palyginimui, per tą patį mėnesį prieš metus įregistruoti 959 tokie automobiliai, todėl metinis augimas siekia 71 proc.
Augimas fiksuojamas ne tik keleivinių automobilių segmente. Lapkritį taip pat įregistruoti 54 lengvieji krovininiai elektromobiliai, kai pernai tą patį mėnesį jų buvo tik 10. Tai rodo, kad elektrifikacija pamažu pasiekia ir verslo bei logistikos transportą, nors šiame segmente pokyčiai vyksta lėčiau.
Elektromobilių jau daugiau nei 43 600: augimas tęsiasi trečią mėnesį iš eilės
Lietuvoje elektrinių lengvųjų automobilių skaičius nuosekliai didėja – trečią mėnesį iš eilės per mėnesį įregistruojama daugiau nei po 1 600 elektromobilių. Bendras skaičius šalyje jau perkopė 43 600, o tai leidžia kalbėti apie tvirtą tendenciją, o ne pavienį „bangavimą“.
Transporto rinkos apžvalgininkai pastebi, kad tokį augimą dažniausiai lemia keli veiksniai: didesnė naujų modelių pasiūla, aktyvesnė naudotų elektromobilių rinka Europoje, taip pat įmonių sprendimai atnaujinti parkus.
Eksperto komentaras: „Matome, kad elektromobiliai Lietuvoje iš nišinio pasirinkimo tampa vis labiau įprastu sprendimu – ypač miestuose, kur kasdieniai atstumai trumpesni, o įkrovimo infrastruktūra sparčiai plečiasi“, – sako mobilumo analitikas Mantas Vaitkus.
Grynieji elektromobiliai ir įkraunami hibridai: kaip pasiskirsto parkas
2025 m. gruodžio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre buvo 42 704 keleiviniai lengvieji elektromobiliai (M1 kategorija). Iš jų:
- 22 425 – grynieji elektromobiliai
- 20 279 – įkraunami hibridai (PHEV)
Be to, registre yra 890 krovininių lengvųjų elektromobilių (N1 kategorija). Čia pasiskirstymas dar labiau pasviręs grynųjų elektromobilių naudai:
- 862 – grynieji elektromobiliai
- 28 – iš išorės įkraunami hibridai
Praktikoje tai reiškia, kad keleiviniame segmente įkraunami hibridai beveik „kvėpuoja į nugarą“ gryniesiems elektromobiliams, o komerciniame segmente dominuoja pilnai elektriniai sprendimai.
Kokia elektromobilių dalis Lietuvos automobilių parke
Elektromobilių užimama viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis siekia 2,34 proc. Vien tik grynųjų elektromobilių dalis – 1,23 proc. Skaičiai dar nėra dideli, tačiau augimo tempas rodo aiškų kryptingą pokytį.
Tuo pačiu tradiciniai degalų tipai vis dar dominuoja. Gruodžio 1-ąją keleivinių lengvųjų automobilių parke buvo:
- dyzelinių – 63,5 proc. (1 160 081 automobilis)
- benzininių – 22,4 proc. (409 285 automobiliai)
- hibridinių (HEV, neįkraunamų iš išorės) – 6,1 proc. (112 132 automobiliai)
Eksperto komentaras: „Dyzelis Lietuvoje vis dar išlieka pagrindine jėga, ypač regionuose ir tarp didesnę ridą turinčių vairuotojų. Tačiau hibridų ir elektromobilių augimas rodo, kad rinkoje formuojasi nauja norma“, – teigia transporto ekonomistas Darius Žukauskas.
Hibridai auga sparčiausiai: per metus jų padaugėjo daugiau nei 25 tūkst.
Vertinant visą keleivinių automobilių parką, didžiausias augimas fiksuojamas hibridinių transporto priemonių segmente. Per vienuolika mėnesių nuo metų pradžios hibridinių automobilių skaičius padidėjo 24 093, o per dvylika mėnesių – 25 689.
Naujų automobilių rinkoje hibridai taip pat užima itin svarbią vietą: lapkritį įregistruotas 1 501 naujas hibridinis (HEV) automobilis, ir tai sudarė 42 proc. visų naujų pardavimų.
Naujų automobilių rinkoje elektromobiliai sudaro penktadalį
Nauji automobiliai lapkritį sudarė beveik 23 proc. visų per mėnesį įregistruotų lengvųjų keleivinių transporto priemonių. Iš naujų automobilių pardavimo rinkos elektromobiliai užėmė 20,5 proc. – įregistruoti 732 nauji elektriniai automobiliai.
Tiesa, lyginant su spaliu, naujų elektromobilių registracijų sumažėjo (spalį buvo 820). Tai gali signalizuoti sezoniškumą arba tai, kad pirkėjai dalį sprendimų perkėlė į kitą laikotarpį.
Dar vienas pastebimas pokytis – lapkritį išaugo benzininių automobilių dalis: benzininiai automobiliai užėmė 29,9 proc. rinkos (spalį buvo 27,3 proc.). Tuo metu naujų dyzelinių automobilių pardavimai krito iki 6,7 proc. (spalį buvo 7,4 proc.).
Naudotų automobilių rinkoje dyzelis dominuoja, bet elektromobiliai jau sudaro 7,6 proc.
Naudotų lengvųjų keleivinių automobilių rinkoje lapkritį įregistruota 911 elektrinių automobilių – tai sudarė 7,6 proc. šios rinkos. Dyzelinių automobilių įregistruota 6 992, ir jie sudarė 58,3 proc. visų per mėnesį parduotų ir įregistruotų naudotų automobilių.
Taip pat įregistruoti 2 585 naudoti benzininiai automobiliai, kurie sudarė 21,5 proc. rinkos. Tai rodo, kad naudotų automobilių segmente Lietuva dar išlieka labai „klasikinė“, tačiau elektromobilių dalis pamažu auga.
Krovininių lengvųjų automobilių segmente elektrifikacija vyksta lėtai
Krovininių lengvųjų transporto priemonių parke gruodžio 1-ąją buvo 890 elektrinių automobilių, o tai sudarė tik 1,1 proc. parko. Tuo metu dyzelinės transporto priemonės sudarė 95,2 proc. šio tipo automobilių parko.
Naudotų lengvųjų krovininių automobilių rinkoje lapkritį parduota ir įregistruota 10 elektrinių transporto priemonių – jos užėmė 1,2 proc. (spalį – 0,8 proc.). Nors procentas mažas, augimo kryptis aiški.
Ką tai reiškia vairuotojams Lietuvoje
Skaičiai rodo, kad elektromobiliai Lietuvoje sparčiai didina savo dalį, tačiau trumpuoju laikotarpiu rinką labiausiai „stumia“ įkraunami hibridai ir įprasti hibridai. Vairuotojams tai reiškia didesnę pasirinkimo įvairovę: nuo pilnai elektrinių sprendimų miestui iki hibridų, kurie patogūs ilgesnėms kelionėms.
Jei gyvenate Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, didesnė įkrovimo stotelių pasiūla dažnai leidžia praktiškai naudoti elektromobilį be didelių kompromisų. Tačiau regionuose svarbiau įvertinti maršrutus, įkrovimo prieinamumą ir žieminį nuvažiuojamą atstumą.
Kur rasti oficialias apžvalgas ir duomenis
Detalesnė statistika apie kelių transporto priemonių parko pokyčius skelbiama Lietuvos energetikos agentūros transporto apžvalgose. Jose galima rasti platesnį kontekstą, tendencijas pagal segmentus ir mėnesių palyginimus.
Ar svarstote apie elektromobilį arba įkraunamą hibridą? Pasidalinkite komentaruose, kas labiausiai lemia jūsų pasirinkimą – kaina, įkrovimas, nuvažiuojamas atstumas ar eksploatacijos kaštai.
