Šių metų sausis Lietuvoje išsiskyrė itin žiemiškais orais: stiprus šaltis, gausus snygis ir lijundra sukūrė sudėtingas sąlygas keliuose bei kasdienėje aplinkoje. Draudikų duomenys rodo aiškią tendenciją – išaugo smulkių eismo įvykių, traumų ir būsto žalų skaičius. Kas nulėmė šį šuolį ir ką verta padaryti, kad kitą kartą išvengtumėte nuostolių?
Traumų daugiau: vienas slystelėjimas gali kainuoti brangiai
Sausį daugelį miestų – nuo Vilniaus iki Kauno ar Klaipėdos – lydėjo slidūs šaligatviai, plikledis ir didelis sniego kiekis. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, nelaimingų atsitikimų skaičius asmens draudimo kategorijoje siekė 810 – tai 22 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
„Nesvarbu, koks būtų metų laikas, žmonių gyvenimo tempas itin greitas – skubame į darbus, vaikų darželius ar parduotuves. Vienas slystelėjimas ar kritimas gali baigtis patempta koja ar lūžiu“, – sako BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
Pasak jos, net ir „smulkesnės“ traumos reiškia gydymą, laikiną nedarbingumą ir papildomas išlaidas. Pavyzdžiui, vidutinė asmens draudimo išmoka sausį siekė apie 300 eurų.
- 810 fiksuotų traumų atvejų per mėnesį
- 22 proc. augimas, palyginti su pernai
- Vidutinė išmoka – apie 300 eurų
- Dažniausios situacijos: slystelėjimai, griuvimai, patempimai, lūžiai
Žinutė paprasta: žiemą verta kiek sumažinti tempą, atidžiau rinktis avalynę ir įvertinti aplinką – ypač skubant ryte ar vakare, kai šaligatviai būna slidžiausi.
Būsto žalos: šaltis ir sniegas patikrino silpniausias vietas
Žiema smogė ne tik gatvėse, bet ir namuose. BTA duomenimis, būsto ir turto draudimo žalų skaičius šių metų sausį, lyginant su pernai, išaugo 14 proc. Vien per mėnesį fiksuota daugiau nei 600 būsto žalų atvejų.
„Žiemą būstai susiduria su visai kitokiomis rizikomis nei šiltuoju metų laiku. Stiprus šaltis, atlydžiai ir didelis sniego kiekis dažnai atskleidžia silpnąsias būsto vietas – nuo trūkusių vamzdžių iki stogų ar lietvamzdžių pažeidimų“, – teigia K. E. Karpova.
Dažniausiai gyventojai kreipėsi dėl nešildomose patalpose trūkusių vamzdynų, šalčio pažeistų inžinerinių sistemų bei sniego ir ledo sukeltų apgadinimų, kai krituliai ilgiau užsilaikė ant stogų, balkonų ar lietvamzdžių.
- Daugiau nei 600 būsto žalų per sausį
- 14 proc. augimas, palyginti su pernai
- Dažniausios priežastys: trūkę vamzdžiai, pažeisti lietvamzdžiai, sniego apkrovos stogams
Praktinis patarimas – rizika ypač išauga atlydžių metu, kai sniegas sudrėksta ir tampa sunkus. Tokiu laikotarpiu verta pasirūpinti sniego pašalinimu nuo stogų, balkonų ir šiltnamių, taip pat patikrinti nešildomų patalpų vamzdynų apsaugą.
Situacija keliuose: beveik 4 tūkst. žalų ir brangūs eismo įvykiai
Žiemiški orai tiesiogiai keitė ir eismą. BTA duomenimis, automobilių draudimo žalų sausį fiksuota beveik 4 tūkst. – apie 17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Taip pat fiksavome ir išaugusių pagalbos skambučių skaičių – per pirmąsias dvi šių metų savaites pagalbos skambučių skaičius buvo net 38 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – akcentuoja K. E. Karpova.
Analizuojant įvykius matyti, kad šalčiai ne tik sukėlė momentinius gedimus, bet ir išryškino įsisenėjusias problemas: pasenusius akumuliatorius, netinkamas padangas ar net atvejus, kai vairuotojai liko be kuro.
- Beveik 4 000 automobilių žalų per mėnesį
- 17 proc. augimas, palyginti su pernai
- 38 proc. daugiau pagalbos skambučių pirmosiomis sausio savaitėmis
Žiema priminė ir tai, kad eisme net menka klaida gali turėti labai rimtų pasekmių. Tarp didžiausių sausio mėnesio automobilių žalų – atvejai, kai dėl slidžios dangos transporto priemonės nuslydo nuo kelio, trenkėsi į kliūtis ar net apsivertė.
„Didžiausios fiksuotos žalos siekė nuo 24 iki beveik 77 tūkst. eurų – tokiais atvejais automobiliai patyrė rimtus kėbulo, važiuoklės ir konstrukcinius pažeidimus, reikalaujančius sudėtingo ir ilgo remonto“, – pasakoja K. E. Karpova.
Ką daryti, kad žiema nekainuotų tūkstančių?
Ši statistika rodo vieną dalyką: permainingomis žiemos sąlygomis svarbiausia – pasiruošimas. Lietuvoje vairuotojams aktualūs KET reikalavimai dėl greičio pasirinkimo pagal oro sąlygas, o gyventojams – elementari prevencija namuose.
Norint sumažinti riziką, verta laikytis kelių principų:
- Prieš šalčius pasitikrinti akumuliatorių, padangų būklę ir skysčius automobilyje.
- Žiemą visada palikti didesnį atstumą ir vengti staigių manevrų ant slidžios dangos.
- Reguliariai valyti sniegą nuo automobilio, ypač nuo stogo, langų ir žibintų.
- Namų ūkyje saugoti vamzdynus nešildomose patalpose ir stebėti šildymo sistemos veikimą.
- Atlydžių metu pasirūpinti sniego pašalinimu nuo stogų, balkonų ir šiltnamių.
Ką rodo sausio pamokos Lietuvos gyventojams?
Sausis parodė, kad žiemos rizikos vis dar dažnai neįvertinamos – tiek skubant pėsčiomis, tiek sėdant prie vairo ar prižiūrint būstą. Kai sąlygos ekstremalios, atsargumas ir prevencija tampa ne „papildomu patogumu“, o realia investicija į saugumą ir finansinę ramybę.
Ar šią žiemą teko susidurti su trauma, eismo įvykiu ar būsto žala? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
