Korozija vis dar lieka viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių automobiliai anksčiau laiko nurašomi. Rūdys naudotiems automobiliams yra rimtesnė grėsmė nei daugelis mechaninių gedimų – pažeistus mazgus galima pakeisti, tačiau smarkiai surūdijusį kėbulą taisyti dažnai nebeapsimoka. Švedų ekspertai atliko nepriklausomą tyrimą ir patikrino, kurių gamintojų antikorozinė apsauga silpniausia.
Kodėl korozija pavojingesnė, nei atrodo
Rūdys – tai ne tik estetinė problema. Procesas prasideda ten, kur metalas nuolat kontaktuoja su drėgme ir deguonimi: profiliuotuose elementuose, slenksčiuose, išilginėse sijose. Šios vietos iš išorės dažnai nėra matomos, todėl korozija gali plisti mėnesiais, kol savininkas ją pastebi.
Pažeisti konstrukciniai elementai tiesiogiai veikia automobilio saugumą. Surūdijęs kėbulas blogiau sugeria smūgio energiją susidūrimo metu, o tai reiškia mažesnę apsaugą keleiviams. Be to, Lietuvoje pažengusi korozija gali tapti priežastimi nepraeiti techninės apžiūros – ir tai jau konkreti finansinė problema.
Kaip švedai tikrino automobilius
Tyrimą atliko švedų automobilių žurnalas „Vi Bilägare” kartu su Stokholmo įmone „Rostskyddsmetoder”. Specialistai vertina gamyklinės antikorozinės apsaugos kokybę naujuose automobiliuose – ne po kelerių metų eksploatacijos, o iškart nuo konvejerio.
Tikrinamos vietos, kurių nepamatysite per įprastą apžiūrą. Ekspertai naudoja endoskopus, kad patektų į uždarus profilius, ir vertina lako dangą, sandarinimo medžiagas, vandens nuvedimo sistemas bei panaudotų metalų savybes. Kiekvienas automobilis gauna įvertinimą nuo 0 iki 5 balų – kuo aukštesnis rezultatas, tuo mažesnė korozijos rizika.
Silpniausia antikorozinė apsauga – kurios markės
Bendras visų tirtų markių vidurkis siekia 3,1 balo iš 5. Tačiau skirtumai tarp gamintojų didžiuliai. Blogiausiai pasirodžiusių markių sąraše – ne vienas pavadinimas, kurį Lietuvos vairuotojai gerai pažįsta.
Žemiausią įvertinimą gavo „Honda” – vos 1,8 balo. Toliau rikiuojasi „Suzuki”, „Subaru”, „Range Rover”, „Mitsubishi”, „Fiat” ir „DS” – visos šios markės surinko tik po 2,0 balo. Kiek geriau, bet vis tiek žemiau vidurkio, pasirodė „Toyota” ir „Ford” su 2,2 balo.
Kas yra pirkęs naudotą japonišką automobilį ir po kelių žiemų radęs rūdžių ant slenksčių – tas supranta, kodėl šie skaičiai svarbūs. Gamyklinė apsauga lemia, kiek greitai korozija ims griauti automobilį realiomis Lietuvos keliuose sąlygomis, kur druska ir drėgmė veikia mėnesiais.
Geriausiai apsaugoti automobiliai
Reitingo viršūnėje – „Porsche” su maksimaliu 5 balų įvertinimu. Antroje vietoje „Jaguar” su 4,7 balo, trečioje – kinų elektromobilių gamintojas „Nio” su 4,5 balo.
Iš masinių gamintojų geriausius rezultatus parodė vokiškos markės: „BMW” gavo 4,1 balo, „Audi” ir „Mini” – po 4,0, „Mercedes” – 3,9 balo. Tarp prieinamesnių markių išsiskyrė „Renault” su 3,7 balo bei „Volkswagen” ir „Seat” – po 3,6 balo.
Tendencija aiški: vokiški gamintojai šioje srityje dominuoja, o japoniški ir kai kurie britų automobiliai – priešingai nei įprasta manyti – atsilieka.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Remiantis „Regitra” duomenimis, Lietuvos automobilių parko vidutinis amžius viršija 15 metų. Tai reiškia, kad gamyklinės antikorozinės apsaugos kokybė čia turi didesnę reikšmę nei daugelyje Vakarų Europos šalių, kur automobiliai keičiami dažniau.
Perkant naudotą automobilį, verta ne tik tikrinti variklio būklę ar ridą, bet ir atkreipti dėmesį į gamintojo antikorozinės apsaugos reputaciją. Jei automobilis priklauso žemiau vidurkio esančiai markei – pravartu investuoti į papildomą antikorozinį apdorojimą. Mechanikai tvirtina, kad laiku atliktas apdorojimas kainuoja kelis šimtus eurų, o surūdijusio kėbulo remontas – tūkstančius.
Skaičiai iš švedų tyrimo kalba aiškiai: ne visos markės vienodai rūpinasi tuo, ko nematyti. Prieš perkant automobilį keliems metams – verta pasitikrinti, ar jis tuos metus atlaikys.
