Europos Sąjunga tyliai, bet labai reikšmingai keičia kursą – nauji automobiliai su vidaus degimo varikliais, panašu, niekur nedings net ir po 2035 metų. Po kelių metų trukusios euforijos dėl elektromobilių ir griežtų planų uždrausti benzininius bei dyzelinius automobilius, Briuseliui teko susidurti su realybe: perkelti visus vairuotojus į elektromobilius taip greitai paprasčiausiai neįmanoma.
Kas iš pradžių buvo pažadėta: „mirtis“ vidaus degimo varikliams
2023 metų vasarį Europos Parlamentas patvirtino ambicingą tikslą: nuo 2035 metų uždrausti naujų lengvųjų ir lengvųjų komercinių automobilių su vidaus degimo varikliais, varomų iškastiniu kuru, pardavimą. Tai buvo pristatyta kaip vienas esminių žingsnių siekiant įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir sumažinti CO2 emisijas visame žemyne.
Iš esmės tai reiškė, kad nauji benzininiai ir dyzeliniai automobiliai turėjo tiesiog išnykti iš salonų. Vairuotojams buvo aiškiai signalizuojama: jūsų ateitis – elektra, o kas tam priešinasi, tiesiog stabdo kovą su klimato kaita.
Elektromobilių euforija baigėsi: paklausa staiga sulėtėjo
Tačiau jau 2023 metų pabaigoje pradėjo aiškėti, kad elektromobilių bumas ima lėtėti. Augančios kainos, nepakankamai greitai plečiamas įkrovimo tinklas, vairuotojų baimė dėl ridų ir realaus naudojimo žiemą – visa tai pradėjo atsispindėti statistikoje.
Automobilių gamintojai ėmė atvirai kalbėti, kad priverstinis ir pernelyg greitas perėjimas prie vien elektromobilių gali baigtis katastrofa. „Jeigu laikysimės dabartinio scenarijaus, mes tiesiog visu greičiu atsitrenksime į sieną“, – taip situaciją apibūdino „Mercedes-Benz“ generalinis direktorius Ola Kallenius.
Tuo pat metu išryškėjo ir socialinis aspektas: daliai Europos gyventojų elektromobiliai vis dar yra per brangūs, o regionuose, kur infrastruktūra silpna, toks automobilis tampa labiau problema, o ne sprendimas.
Vokietija įsikiša: politinis spaudimas pakeitė žaidimo taisykles
Būtent gamintojų ir valstybių lyderių spaudimas galiausiai privertė Europos Komisiją permąstyti 2035 metų planą. Didžiausią svorį, žinoma, turi Vokietija – šalies ekonomika stipriai priklauso nuo automobilių pramonės, o tūkstančiai darbo vietų rišasi būtent su vidaus degimo varikliais.
Pranešama, kad svarbiu lūžio tašku tapo laiškas, kurį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas išsiuntė Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Jame jis paragino sušvelninti draudimą ir priderinti CO2 reguliavimą prie realių nacionalinių ekonomikų galimybių, o ne teorinių scenarijų.
Po šio politinio signalo tapo aišku: tema grįžta ant stalo, o griežtas „juodai baltas“ draudimas nebėra nei politinis, nei ekonominis pasirinkimas.
Europos Komisija atveria duris: kas gali nutikti po 2035 metų?
Pasak ES transporto komisaro, Europos Komisija ruošiasi „atidaryti duris“ vidaus degimo varikliams ir po 2035 metų. Oficialus pasiūlymas gali būti paskelbtas artimiausiu metu, o tuomet prasidės naujas derėjimosi raundas tarp Briuselio ir automobilių gamintojų.
Scenarijų yra keli, ir nė vienas iš jų nereiškia, kad po 2035 m. salonuose matysime klasikinius benzininius ar dyzelinius automobilius be jokių apribojimų. Dažniausiai minimos kryptys:
- Vidaus degimo varikliai, naudojantys sintetinius degalus (e-fuels), kurie gaminami iš atsinaujinančių šaltinių.
- Biodyzelinas ar HVO degalai, kurie galėtų pakeisti įprastą dyzeliną sunkesniuose automobiliuose ir komerciniame transporte.
- Hibridai ir įkraunami hibridai (plug-in), derinantys vidaus degimo variklį su elektra ir mažesnėmis emisijomis.
- Kombinuotas modelis, kur vidaus degimo variklis veikia tik su sintetiniais ar biokurais, o ne su tradiciniu benzinu ar dyzelinu.
Šios taisyklės bus rengiamos ir taikomos visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos reguliavimas bus derinamas prie ES sprendimų, tačiau nacionalinės detalės gali skirtis.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams ir pirkėjams?
Lietuvos vairuotojams tokia kryptis siunčia paprastą, bet svarbią žinutę: skubėti laidoti benzininius ir dyzelinius automobilius tikrai neverta. Labai tikėtina, kad ir po 2035 metų rinkoje liks naujų automobilių su vidaus degimo varikliais, nors jie ir bus apriboti degalų ar technologijų reikalavimais.
Tai ypač svarbu tiems, kurie daug važinėja tarp miestų, dirba su komerciniu transportu arba gyvena vietovėse, kur elektromobilių įkrovimo tinklas dar ilgai nebus patogus. Be to, daugelis Lietuvos vairuotojų žiūri ir į automobilio kainą, ir į eksploatacijos išlaidas, o ne tik į emisijų lenteles.
Vis dėlto reikia suprasti, kad aplinkosaugos tikslai niekur nedings. Ekspertai pabrėžia: „Vidaus degimo varikliai gali išlikti, bet jie turės tapti švaresni – per degalus, technologijas ir griežtesnę kontrolę.“ Tai reiškia, kad benzininių ir dyzelinių automobilių era ne pasibaigs, o transformuosis.
Ar tai reiškia, kad elektromobiliai pralaimėjo?
Ne. Elektromobiliai išlieka pagrindine ES strategijos kryptimi ilguoju laikotarpiu. Tačiau naujas požiūris rodo, kad kelias į nulinės emisijos ateitį nebus vienalytis: vietoje vieno „teisingo“ sprendimo atsiras keli paralelūs keliai.
Praktiškai tai reiškia, kad vairuotojai dar ilgai turės pasirinkimo laisvę – tarp elektromobilio, hibrido ar jūsų poreikiams pritaikyto vidaus degimo variklio su naujos kartos degalais. Lietuvoje tai gali būti ypač aktualu dėl atstumų, klimato ir pajamų lygio.
Kaip elgtis dabar: laukti, pirkti ar palaukti aiškesnių taisyklių?
Šiandieninė situacija – puikus priminimas, kad drastiški politiniai pažadai automobilų rinkoje gali keistis. Jeigu svarstėte pirkti naują automobilį ir jus gąsdino 2035 metų draudimas, akivaizdu, kad panikuoti nereikia.
Vertėtų atsižvelgti į kelis dalykus:
- Jei daug važinėjate ir nėra patogios įkrovimo infrastruktūros – tradicinis arba hibridinis automobilis vis dar logiškas pasirinkimas.
- Jei gyvenate didmiestyje ir turite kur krauti – elektromobilis gali būti ekonomiškai patrauklus, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.
- Rinkoje atsiras daugiau modelių, palaikančių sintetinius ar biokurus – tai gali tapti kompromisiniu variantu tarp ekologijos ir praktiškumo.
Išvada: draudimai traukiasi, realybė laimi
Europos Sąjungos sprendimas atverti duris vidaus degimo varikliams po 2035 metų rodo labai aiškų dalyką – griežti, „vieno sprendimo visiems“ draudimai susidūrė su ekonomika, technologijų riba ir paprastų vairuotojų kasdienybe. Vietoje ideologinio plano Briuselis renkasi lėtesnę, bet realistiškesnę transformaciją.
Tai nereiškia, kad klimato politika žlugo. Tai reiškia, kad ateities automobilis gali būti ne tik tylus elektromobilis, bet ir naujos kartos benzininis ar dyzelinis variklis, kuris dirba švaresniais degalais ir su griežtesne kontrole.
O jūs ką manote apie šį posūkį? Ar pirktumėte naują benziną ar dyzelį, žinodami, kad jų era dar nesibaigia? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose!
