Jei salone jau nusižiūrėjote hibridinę „Toyota Corolla“ ar „Nissan Qashqai“, apie prekybos ginčus su Kinija greičiausiai negalvojate. Ir neturėtumėte. Tik hibridų importo ribojimai, kuriuos Europos Sąjunga iki šiol siejo su kiniškais automobiliais, gali paliesti ir šiuos modelius, nes jie į Lietuvą atkeliauja ne iš ES gamyklų, o iš Jungtinės Karalystės ir Turkijos.
Spalio 30 d. Europos Komisija pradėjo apsaugos tyrimą dėl naujų hibridinių automobilių importo. Jis taikomas ne vien Kinijai. Leidinio „Borderlex“ duomenimis, laikinosios priemonės galėtų įsigalioti jau nuo gruodžio 1-osios, nors jų forma – kvota, muitas ar kitas sprendimas – dar nežinoma.
Ką tiria Europos Komisija
Komisijos argumentas – srauto augimas. Hibridų importas į ES išaugo nuo 957 965 automobilių 2023 m. iki 1 423 691 per dvylika mėnesių nuo 2025 m. liepos iki 2026 m. birželio, t. y. beveik 49 %. Komisija teigia, kad Europos gamintojams labai artimoje ateityje gresia rimta žala.
Tyrimas apima naujus keleivinius hibridinius automobilius iki devynių vietų – tiek įprastus, tiek įkraunamus. Su MHEV, vadinamaisiais lengvaisiais hibridais, situacija sudėtingesnė: lenkų portalas „Interia“ pažymi, kad jų atveju lems konkreti pavaros konstrukcija ir muitinės klasifikacija. Galutinį sprendimą Komisija turi priimti per devynis mėnesius, o pratęsusi tyrimą – per vienuolika. Laikinosios priemonės gali galioti ne ilgiau kaip 200 dienų.
Kodėl kalbama ir apie japoniškas markes
Pagrindinis taikinys – kiniški hibridai. „Borderlex“ rašo, kad su Pekinu iš anksto sutarta dėl 350 000 automobilių kvotos pirmaisiais metais, vėliau ją kasmet didinant po 6 %. Plačiau — kiniškų hibridų kvota Europoje.
Bėda ta, kad apsaugos priemonės pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles taikomos visiems importo šaltiniams. „Automotive World“ duomenimis, išimtys numatytos tik Europos ekonominei erdvei, Ukrainai, Kenijai ir mažoms besivystančioms šalims eksportuotojoms. Jungtinės Karalystės ir Turkijos šiame sąraše nėra.
„Interia“ įvardija konkrečius modelius. „Toyota Corolla“ hečbekas ir universalas gaminami Burnastono gamykloje Jungtinėje Karalystėje, o „Corolla“ sedanas ir hibridinis „Toyota C-HR“ – Turkijoje. „Nissan Qashqai“, įskaitant e-POWER versiją, surenkamas Sanderlande. Jungtinė Karalystė, Japonija, Pietų Korėja ir Turkija planus jau kritikavo Pasaulio prekybos organizacijos Apsaugos priemonių komitete.
Tomaszas Bębenas, Lenkijos automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacijos SDCM valdybos pirmininkas, kurį cituoja „Interia“, sako, kad Europos automobilių pramonės požiūriu tyrimo pradžia suprantama. Bet ar pirkėjo požiūriu irgi?
Ką hibridų importo ribojimai reikštų pirkėjui Lietuvoje
Kol kas tai tik galimas scenarijus – tai pabrėžia ir „Interia“. Tačiau jei ribojimai palies JK ir Turkijos gamyklas, „Corolla“ ir „Qashqai“ gali pabrangti. Briuselyje kalbama apie kinus. Sąskaitą gali gauti ir japoniškos markės pirkėjas.
Hibridai – jau ne nišinis pasirinkimas. ACEA duomenimis, per pirmus devynis 2026 m. mėnesius jie sudarė 46,4 % naujų automobilių registracijų ES, o dyzeliniai – vos 7,1 %. Tad importo kliūtį šiame segmente pajustų ne keli entuziastai, o didelė dalis naujų automobilių pirkėjų.
Jei naują hibridą planuojate pirkti artimiausiais mėnesiais, verta pasitikslinti kelis dalykus:
- ar užsakymo sutartyje kaina fiksuota, ar ji gali keistis dėl muitų ir kitų importo mokesčių;
- kur pagamintas pasirinktas automobilis – Jungtinėje Karalystėje pagamintų automobilių VIN kodas prasideda raide S, Turkijoje – N;
- ar automobilis jau yra ES, ar dar tik bus atvežtas: apsaugos priemonės taikomos importui, todėl jau išmuitintų automobilių jos neturėtų paliesti.
Kainas ir be šio tyrimo kelia ES reikalavimai, tai pripažįsta ir patys gamintojai. Plačiau — ES reglamentų įtaka automobilių kainoms.
Kas toliau
Suinteresuotos šalys registruotis gali iki lapkričio 14 d., o pastabas pateikti – iki lapkričio 20 d. Galutinis sprendimo terminas, „Borderlex“ duomenimis, – 2027 m. rugsėjo 30 d. Galutinėms priemonėms reikės kvalifikuotos valstybių narių daugumos, tad savo žodį tars ir Lietuva.
Redakcijos vertinimu, priemonė, sukurta prieš sparčiai augantį kinišką srautą, neturėtų virsti papildomu mokesčiu tiems, kurie renkasi seniai Europos rinkoje įsitvirtinusius japoniškų markių hibridus. Ypač kai tie patys hibridai padeda Europai atsisakyti dyzelio greičiau nei bet kokie raginimai.
