Prasidėjus invazijai į Ukrainą, Rusija labai greitai ėmėsi Vakarų korporacijų paliktų gamyklų. Viltis vėl paleisti gamyklas buvo siejama su Kinijos bendrovėmis, tačiau šių ši idėja neįtikino.
Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus ir šiuo metu nėra daug požymių, kad karo veiksmai baigsis. Dėl įvestų sankcijų, kurios smarkiai paveikė automobilių pramonę, Rusija buvo labai izoliuota tarptautiniu mastu.
Rusijos automobilių pramonę paralyžiavo ne tik embargas, bet ir Europos gamintojų išvykimas, kurie paliko šalį beveik vieni pirmosiomis savaitėmis po to, kai Rusijos kariuomenė pradėjo kitą, kruviniausią karo etapą. Valstybė ilgai nelaukusi ėmėsi tolesnių veiksmų ir, užuot paprašiusi korporacijų sugrįžti į savo gamyklas, tiesiog jas perėmė.
Tačiau viena yra turėti gamybos įrenginius, o visai kas kita – jais naudotis. Dar prieš karą Rusijoje buvo pagaminama 1,5 mln. automobilių per metus, o tai buvo neblogas rodiklis. Rinka buvo milžiniška, ir viskas rodė, kad Rusija netrukus taps Europos automobilių pramonės centru. Tačiau visa tai žlugo.
Rusai jau kelis kartus bandė grįžti prie automobilių gamybos. Vis dar planuojama statyti ant savo pačių sukurtų konstrukcijų, kas daugiau ar mažiau sėkmingai pavyksta. Taip pat kviečiami prekių ženklai iš šalių, kurioms nebūtinai rūpi visas karas Ukrainoje. Vis dėlto pelnas yra vidutiniškas – kartais net neleidžiantis įsigytoms gamykloms klestėti.
Kinijos prekių ženklai natūraliai užkemša Rusijos rinką? Nebūtinai
Rusai tikisi, kad padėtis pagerės naujoje automobilių pramonės milžinėje – Kinijoje. Vidurio karalystė, apimta karo suirutės, bando subalansuoti savo ryšius su Vakarais ir sąjungą su Vladimiru Putinu. Jie turi daugiau verslo reikalų su rusais ir, atrodytų, kad tokia didžiulė, dar neišsivysčiusi rinka būtų šūvis į priekį Kinijos prekių ženklams.
Problema ta, kad Kinijos bendrovės nelabai nori tokio bendradarbiavimo. Šie koncernai nėra labai suinteresuoti įžengti į Rusiją, kuri labiausiai suinteresuota plėtoti gamyklas ir gaminti automobilius. Kita vertus, Kinija nori toliau plėsti pardavimus ir skatinti perspektyviausių savo prekės ženklų plėtrą. Savo ruožtu tam svarbiausia yra kompromisai su JAV ir Europa.
Pavyzdžiui, ES ir Kinijos santykiai jau dabar yra minų laukas. Patekimas į Rusijos rinką galėtų būti didžiulis smūgis prekių ženklams, planuojantiems užkariauti Senąjį žemyną. Tačiau yra ir kita, proziškesnė priežastis: Kinijai paprasčiausiai nenaudinga dirbti Rusijos gamyklose.
„Man susidarė įspūdis, kad jie šiek tiek pervertino savo galimybes“. – taip interviu agentūrai „Bloomberg“ rusų analitikas Sergejus Burgazlievas apibūdino dviejų automobilių pramonės magnatų, įsigijusių gamyklas po „Mercedes“, „Hyundai“ ir „Volkswagen“, požiūrį. Gali būti, kad be dosnaus atlygio iš valstybės paskutinė Kinijos užuovėja negrįžtamai nutols, o Rusijos įmonės liks tik dreifuoti ir kovoti dėl išlikimo.
