Sklandus naudoto automobilio įsigijimas priklauso nuo pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio pasitikėjimo. Visgi pasitikėjimo lygis naudotų automobilių rinka skirtingose šalyse smarkiai skiriasi.
Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ ekspertai apklausė 4,5 tūkst. respondentų 17-oje šalių, kad išsiaiškintų, ką žmonės mano apie naudotų transporto priemonių pardavėjus.
Automobilių pardavėjais labiausiai pasitiki britai
Pasitikėjimas naudotų automobilių pardavėjais Centrinėje ir Vakarų Europoje didesnis nei Rytų, kuriai būdingi įvairūs sukčiavimo atvejai. Pardavėjais labiausiai pasitiki Jungtinės Karalystės (pasitikėjimo reitingas – 122,2), Suomijos (120,4), Slovėnijos (109,7), Vokietijos (109,4), Slovakijos (107,5) ir Čekijos (106,4) vairuotojai.
Visgi didesnis pasitikėjimas pardavėjais dar nereiškia, kad jais verta pasitikėti. 14,5% automobilių Jungtinėje Karalystėje rida suklastota, kas rodo, jog rinka šioje šalyje nėra skaidri. Kadangi britai pardavėjais pasitiki labiau, jie turi didesnę tikimybę tapti sukčių aukomis.
Anot „carVertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio, Jungtinė Karalystė skiriasi nuo likusios Europos, nes šalyje importuojamų naudotų automobilių dalis gerokai mažesnė.
„Mažesnis importas reiškia, kad Jungtinėje Karalystėje įvyksta mažiau tarptautinių naudotų automobilių sandorių. Nors rizika įsigyti automobilį su suklastota rida čia ir nedidelė, tačiau Jungtinės Karalystės rinkai būdingos kitos problemos: nuslėpti „nurašymai“ ir problemos su automobilių finansavimu“, – sako M. Buzelis.
Žemiausias pasitikėjimas – Rytų Europoje
Prancūzija (102), Serbija (100,2), Latvija (94,5), Lenkija (94,2), Italija (93,7), Kroatija (93,3) ir Rumunija (92,8) laikomos šalimis, kuriose pasitikėjimo lygis pardavėjais vidutinis. Galima teigti, kad pirkėjai šiose šalyse geriau informuoti apie nesąžiningų pardavėjų triukus ir stengiasi būti atsargesni rinkdamiesi naują automobilį.
Žemiausias pasitikėjimas pardavėjais vyrauja Estijoje (88), Lietuvoje (81,6), Vengrijoje (80,5) ir Bulgarijoje (79,5).
Šios šalys turi ilgą sukčiavimo istoriją: nemažai automobilių parduodami su suklastota rida arba nuslėptomis praeities žalomis. Kadangi dalis vairuotojų yra nukentėję nuo nesąžiningų pardavėjų, pasitikėjimas jais laikosi žemame lygyje.
Anot M. Buzelio, dauguma automobilių keliauja viena kryptimi – iš Vakarų į Rytus. Dažniausiai automobilio rida atsukama, kai jis eksportuojamas į kitą šalį ir atsiduria naujoje rinkoje. Sukčiai gali pardavinėti transporto priemones už konkurencingas kainas tik dėl to, kad jų istorija suklastota.
„Milenialsai“ naudotų automobilių pardavėjais nepasitiki
Pasak „carVertical“ apklausos, pardavėjais pasitiki 55 proc. techninių žinių apie automobilius turinčių vairuotojų. Mažiau apie juos išmanantys žmonės pardavėjais pasitiki rečiau (17,5 proc.).
Jei pirkėjas daug išmano apie automobilius, jis išvengs prastos būklės pirkinio ir nepraras savo pinigų. Nieko apie automobilius nenutuokiantys vairuotojai nepasitiki pardavėjais, nes negali patys įvertinti, ar transporto priemonė patikima.
Jaunesnė karta pardavėjais pasitiki mažiau nei vyresnė. Vos 17,9 proc. 25-34 metų amžiaus vairuotojų pasitiki naudotų automobilių pardavėjais. Tarp 35-44 metų amžiaus asmenų šis skaičius siekia 30,3 proc. Tai tik įrodo, kad „milenialsai“ žino gerokai daugiau apie automobilių pardavėjų apgavystes ir nuostolius, kuriuos gali atnešti netvarkingos transporto priemonės pirkimas.
„Jaunesnė karta įpratusi viską pirkti internetu. Pirkėjas gali grąžinti įsigytą prekę, jei netenkina jos kokybė ar ji turi defektų. Su naudotais automobiliais yra kitaip ir visas pirkimo procesas yra labiau komplikuotas. Visa tai irgi prisideda prie žemo pasitikėjimo pardavėjais“, – aiškina M. Buzelis.
