Greitkelis, leistinas greitis 120 km/val., tempomatas nustatytas. Ir staiga — automobilis pats spausteli stabdžius ir pradeda lėtinti iki 80 km/val. Ne dėl kliūties. Ne dėl eismo kamščio. Sistema perskaitė greičio ženklo — sunkvežimiams — ir nusprendė, kad jis taikomas jums.
Klausimas, kurį tokiu momentu daugelis ima galvoti, yra akivaizdus: jei iš paskos atvažiuojantis automobilis įsirėžtų — kas atsakingas? Atsakymas yra aiškus. Ir jis daugeliui nepatinka.
Ką sako ES ir Lietuvos teisė: vairuotojas visada atsako
Pagal šiuo metu galiojančius ES ir Lietuvos teisės aktus, ADAS sistemos — aktyvus tempomatas, greičio atpažinimo sistema, avarinis stabdymas — yra pagalbinės priemonės. Jų klaida nekeičia vairuotojo atsakomybės.
Tai reiškia: net jei sistema suklydo — vairuotojas turėjo situaciją kontroliuoti ir įsikišti. Teisiškai tai vadinama vairuotojo pareiga išlaikyti visišką transporto priemonės kontrolę. Sistema gali teikti pagalbą, bet ne perimti atsakomybę.
Ar galima kaltinti gamintoją? Taip, bet labai siaurai. Pagal Lietuvos ir ES teisę, gamintojo atsakomybė gali kilti tik įrodžius „projektavimo defektą” — t. y. kad sistema struktūriškai ir sistemingai klysta, o ne tik vieną kartą konkrečioje situacijoje. Tai labai aukšta įrodinėjimo riba. Vienas incidentas jos neįveiks.
Kaip tada atsitinka su kitu vairuotoju iš paskos? Jei jis įsirėžtų — jis galėtų būti (iš dalies) atsakingas, jei įrodoma, kad laikė per mažą atstumą. Bet tai yra jo atsakomybė, ne sistemos.
Kokios sistemos gali klysti ir kodėl
ISA (Intelligent Speed Assistance) — greičio atpažinimo sistema — nuo 2024 m. liepos 7 d. privaloma visuose naujuose ES automobiliuose. Ji nuskaito greičio ženklus per priekinę kamerą ir gali automatiškai riboti greitį arba perspėti vairuotoją.
Problema: sistema negali atskirti, ar ženklas taikomas visoms transporto priemonėms, ar tik sunkvežimiams. Ji nuskaito skaičių. Jei skaičius — 80, sistema gali reaguoti, net jei jūs važiuojate lengvuoju automobiliu ir ženklas jums netaikomas. Tai dokumentuota problema, kurią automobilių gamintojai pripažįsta.
ADAS sistemų kita dažna problema: jos neinformuoja vairuotojo apie kalibravimo būtinumą. Po nedidelio smūgio, ratų geometrijos keitimo ar net stiklo keitimo — kamera gali „matyti” netiksliai, ir sistema pradeda duoti klaidingus signalus. Vairuotojas gali net nežinoti, kad sistema nebetiksliai veikia.
Ar tai reiškia, kad ADAS sistemas geriau išjungti? Ne visada — bet verta žinoti, kaip tai padaryti.
Kaip išjungti ISA ir greičio ribojimo sistemas
Daugelyje automobilių ISA ir tempomato greičio atpažinimo funkciją galima išjungti rankiniu būdu — per automobilio meniu nustatymų skiltyje „Vairuotojo pagalbos sistemos” arba „Greičio reguliavimas”. Kai kuriuose modeliuose reikia tai padaryti kiekvieną kartą užvedus variklį, nes sistema grįžta į pradinę būseną.
Svarbu: išjungus sistemą — jūs prisiimate visą greičio kontrolę sau. Tai ir yra teisiškai teisingesnė padėtis, jei nesate tikri dėl sistemos tikslumo.
Ko tikėtis ateityje: teisinė spraga lieka
ES buvo pradėjusi rengti Atsakomybės už dirbtinį intelektą direktyvą, kuri būtų palengvinusi vartotojų galimybes reikalauti kompensacijos iš ADAS sistemų gamintojų. Tačiau 2025 m. šis direktyvos projektas buvo sustabdytas — ES komisija paskelbė, kad konsensuso nėra.
Tai reiškia, kad dabar esame teisinėje situacijoje, kur ADAS sistemos yra privalomas automobilio elementas — bet vairuotojas lieka visiškai atsakingas už bet kokią jų klaidą. Automobilis pats gali stabdyti, sukti, perspėti — tačiau atsakomybė lieka ten, kur sėdi žmogus su vairu.
Redakcijos vertinimu, tai yra reikšminga teisinė spraga: valstybė įpareigoja turėti sistemas, kurių klaidų pasekmės tenka vairuotojui, o ne gamintojui. Kol teisinė bazė nepasivys technologijų — ADAS sistemas verta suprasti kaip pagalbą, ne kaip sprendimų priėmėją.
