Spalio 1 d. ES lyderiai Kopenhagoje susitiks neoficialiame aukščiausiojo lygio susitikime, kuris gali nulemti automobilių ateitį Europoje. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas planuoja užginčyti ES planą uždrausti registruoti naujus vidaus degimo variklius turinčius automobilius po 2035 m. Jo pasiūlymą palaikė dalis automobilių pramonės, tačiau jis sulaukė stipraus pasipriešinimo, ypač iš Švedijos.
Merzo pozicija: daugiau lankstumo pramonei
Pasak Merzo, siekis vien tik elektromobilių yra klaida. Jis pasisako už hibridinių, įkraunamų hibridinių ir padidinto nuvažiuojamo atstumo elektromobilių leidimą net ir po 2035 m. Kancleris perspėja, kad pernelyg griežti terminai gali pakenkti Europos automobilių sektoriui.
Šį susirūpinimą pritaria ir pramonės lyderiai. ACEA prezidentas ir „Mercedes-Benz“ generalinis direktorius Ola Källenius perspėjo: „Jei aklai laikysimės plano, visu greičiu važiuosime į sieną.“
Švedijos atsakas: tikslas turi išlikti
Švedija griežtai atmetė Merzo idėją. Energetikos ir pramonės ministrė Ebba Busch pabrėžė, kad ES negali reikalauti milijardų investicijų į elektromobilius ir tada „atsiimti savo žodžio“. Švedijos poziciją palaiko „Volvo“, kuri agresyviai elektrifikuoja savo automobilių liniją ir remia 2035 m. tikslą.
Tai atspindi platesnį Šiaurės šalių požiūrį, kur elektrifikacija laikoma pagrindine energetikos pertvarkos dalimi.
Kas bus toliau? 2026 m. peržiūra
Pagal ES planą:
- 2026 m.: oficiali peržiūra įvertins elektromobilių naudojimą, įkrovimo infrastruktūrą ir įperkamumą.
- 2035 m. draudimas lieka popieriuje, tačiau ši peržiūra gali atverti duris korekcijoms.
Išvados Lietuvai
Lietuva, kaip ES dalis, turės laikytis bendros politikos. Jei draudimas bus sušvelnintas arba atidėtas, naudotų automobilių importas iš Vokietijos ir kitų šalių greičiausiai tęsis ilgiau.
Jei draudimas bus išlaikytas, Lietuvos rinka gali tapti dar labiau priklausoma nuo Kinijos elektromobilių gamintojų, kurie jau ir taip stipriai konkuruoja kainomis.
Be to, politinis spaudimas dėl darbo vietų praradimo Vokietijoje taip pat gali paveikti Lietuvos automobilių sektorių, ypač dirbtuves ir atsarginių dalių verslą.
Vokietija abejoja, ar Europa paskubino savo 2035 m. draudimą, o Švedija reikalauja laikytis kurso. Galutinis sprendimas gali būti priimtas tik po 2026 m. peržiūros, kai ES iš naujo įvertins perėjimą prie elektromobilumo.
Klausimas skaitytojams: Ar manote, kad 2035 m. draudimas yra realus ir būtinas Lietuvoje, ar pramonės susirūpinimas dėl darbo vietų ir konkurencijos su Kinija turėtų paskatinti pasirinkti lankstesnį kelią?
