Didžiosios Britanijos automobilių pramonė ragina Europos Komisiją kuo greičiau paaiškinti, ar Jungtinėje Karalystėje pagaminti automobiliai pagal naują siūlomą reguliavimą galėtų būti laikomi „Made in EU“. Gamintojai perspėja, kad užsitęsęs neapibrėžtumas gali stabdyti investicinius sprendimus ir dar labiau komplikuoti prekybą tarp ES ir JK.
Tema aktuali ne tik gamintojams, bet ir Europos pirkėjams. Jei reguliavimo sąlygos taps nepalankesnės, ilgainiui tai gali paveikti tiek modelių pasiūlą, tiek naujų automobilių kainas visoje Europoje, įskaitant ir Lietuvą.
Kodėl kilo naujas ginčas tarp ES ir JK automobilių sektoriaus?
Nerimą sukėlė Europos Komisijos siūlomas Industrial Accelerator Act – teisės akto projektas, kuriuo siekiama stiprinti mažo anglies dioksido pėdsako ir Europoje gaminamų produktų paklausą. Ši iniciatyva orientuota į viešuosius pirkimus ir subsidijų sistemas, kurios turėtų labiau remti europinę gamybą.
Būtent čia ir atsiranda esminis klausimas: ar Jungtinėje Karalystėje surinkti automobiliai pagal tokį modelį galės būti laikomi tinkamais „Made in EU“ kategorijai. Britų automobilių gamintojai sako, kad aiškumo reikia dabar, o ne po metų ar dar vėliau, kai teisės aktas jau bus galutinai priimtas.
Ką numato siūlomas „Made in EU“ principas?
Europos Komisijos pasiūlymas skirtas tam, kad strateginiuose sektoriuose – nuo žaliosios pramonės iki automobilių tiekimo grandinių – viešieji pinigai ir valstybės parama labiau skatintų gamybą Europoje. Tai reiškia, kad vertinant, kam skirti paramą ar kokius produktus rinktis viešuosiuose pirkimuose, vis daugiau reikšmės turėtų gamybos vieta ir europinė kilmė.
Automobilių sektoriui tai ypač jautru, nes tiekimo grandinės jau seniai veikia tarptautiniu mastu. Vienoje šalyje gali būti surenkamas automobilis, kitoje gaminamos jo dalys, o baterijų ar elektronikos komponentai atkeliauti iš trečiųjų šalių.
- Gamybos vieta tampa svarbi ne tik rinkodarai, bet ir teisei į paramą
- Viešieji pirkimai gali labiau favorizuoti ES surinktus gaminius
- Neapibrėžtumas mažina norą greitai priimti investicinius sprendimus
- Didėja rizika, kad kai kurie gamintojai atsidurs mažiau palankioje padėtyje
Kodėl britų gamintojai reikalauja atsakymo kuo greičiau?
Jungtinės Karalystės automobilių pramonės organizacija SMMT teigia, kad vien laukimas jau tampa problema. Kol nėra politinio aiškumo, verslui sunkiau planuoti, kur investuoti, kokius modelius gaminti ir kaip organizuoti tiekimą artimiausiais metais.
Pramonės atstovai taip pat pabrėžia, kad ES ir JK automobilių prekyba išlieka itin svarbi abiem pusėms. Tai nėra nišinis klausimas – kalbama apie vieną didžiausių tarpusavio prekybos segmentų, kuris daro įtaką ir gamykloms, ir tiekėjams, ir galutiniams pirkėjams.
Pasak sektoriaus atstovų, problema ta, kad galutiniai išaiškinimai gali pasirodyti tik tada, kai visas teisės aktas bus priimtas. O tai, jų vertinimu, gali užtrukti mažiausiai metus. Toks terminas pramonei yra pernelyg ilgas, nes investiciniai sprendimai automobilių sektoriuje dažnai planuojami gerokai iš anksto.
Kinijos konkurencija šį klausimą dar labiau paaštrina
Šis ginčas kyla itin sudėtingu metu. Ir Europos Sąjunga, ir Jungtinė Karalystė jau susiduria su stiprėjančia pigesnių kiniškų elektromobilių konkurencija. Todėl britų gamintojai argumentuoja, kad naujos taisyklės neturėtų netiesiogiai silpninti prekybos tarp dviejų artimai susijusių rinkų.
Jų pozicija gana aiški: jei tikslas yra stiprinti Europos pramonės konkurencingumą pasauliniame kontekste, reguliavimas neturėtų bausti JK gamintojų, kurie ir taip glaudžiai integruoti į Europos automobilių tiekimo grandines.
Ką tai gali reikšti Lietuvos vairuotojams?
Tiesioginio ir momentinio poveikio Lietuvos pirkėjai gali nepajusti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje pasekmės galėtų būti matomos. Jei kai kuriems gamintojams taptų sunkiau dalyvauti paramos schemose ar viešųjų pirkimų sistemose, tai gali keisti modelių pasiūlą, gamybos geografiją ir galutines kainas Europoje.
Lietuvos rinkai tai aktualu todėl, kad mūsų šalies pirkėjai dažniausiai renkasi iš bendros Europos pasiūlos. Jeigu tam tikri modeliai taptų mažiau konkurencingi ES mastu, pasekmės galėtų būti šios:
- mažesnė kai kurių modelių pasiūla salonuose;
- ilgesni pristatymo terminai;
- didesnis spaudimas kainoms;
- spartesni gamintojų sprendimai perkelti gamybą į ES vidų.
Ypač jautrus gali būti elektromobilių segmentas, nes čia investicijos, subsidijos ir tiekimo grandinių struktūra vaidina itin svarbų vaidmenį.
Sprendimo tikimasi dar prieš ES ir JK viršūnių susitikimą
Britų automobilių sektorius siekia, kad politinis signalas būtų duotas dar iki numatomo ES ir JK viršūnių susitikimo vasarą. Toks signalas, jų vertinimu, leistų bent iš dalies sumažinti neapibrėžtumą ir parodytų, kad Briuselis neketina išstumti Jungtinės Karalystės gamintojų iš svarbių pramonės rėmimo mechanizmų.
Kol kas galutinis atsakymas dar nepateiktas. Tačiau pats faktas, kad klausimas keliamas taip viešai ir skubiai, rodo, jog automobilių pramonė jį vertina kaip strategiškai svarbų visam regionui.
Kodėl ši tema svarbi platesniame Europos kontekste?
Automobilių sektorius yra viena labiausiai tarpusavyje susijusių pramonės šakų Europoje. Gamyba, tiekimas, eksportas ir investicijos čia glaudžiai susipynę tarp kelių valstybių. Dėl to net ir, atrodytų, siauras teisinis apibrėžimas gali turėti didesnį efektą nei tikėtasi iš pirmo žvilgsnio.
Jei „Made in EU“ kriterijai bus interpretuojami griežtai, tai gali paskatinti gamintojus permąstyti, kur statyti naujas gamyklas, kur užsakinėti komponentus ir kaip planuoti prekybą tarp ES ir JK. Kitaip tariant, kalbama ne vien apie etiketę, o apie visos pramonės kryptį artimiausiais metais.
Išvada
Britų automobilių gamintojų prašymas dėl aiškumo atskleidžia platesnę problemą: Europos pramonė vienu metu siekia stiprinti vietinę gamybą, spartinti žaliąją transformaciją ir išlikti konkurencinga globalioje rinkoje. Tačiau kai taisyklės nepakankamai aiškios, verslui darosi sunkiau priimti ilgalaikius sprendimus.
Ar „Made in EU“ principas taps paskata Europos pramonei, ar papildomu trikdžiu prekybai su Jungtine Karalyste, paaiškės vėliau. Tačiau jau dabar aišku, kad šis klausimas svarbus ne tik gamykloms ar politikams, bet ir visiems, kurie stebi automobilių kainas, pasiūlą ir rinkos pokyčius Europoje.
Ar, jūsų manymu, tokios taisyklės sustiprintų Europos automobilių rinką, ar tik apsunkintų prekybą? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
