Penktadienio vakaras, kelias į Klaipėdą. Jei įkraunamą hibridą įkrovėte ryte, elektros užteks tik pirmai kelionės daliai, o likusius šimtus kilometrų automobilis važiuos benzinu ir veš bateriją kaip balastą. Tokiose situacijose ir išlenda įkraunamo hibrido trūkumai, kurių trumpas bandomasis važiavimas po miestą neparodo.
Tokių automobilių Lietuvoje perkama vis daugiau. Energetikos agentūros mėnesinėse apžvalgose šiemet ne kartą užfiksuota, kad per mėnesį įregistruota daugiau įkraunamų hibridų nei grynų elektromobilių. JAV leidinys „SlashGear“ išskyrė penkis šių automobilių minusus, ir jie svarbūs ne tik amerikiečiams.
Be įkrovimo vietos sutaupymų lieka nedaug
Įkraunamas hibridas taupo tik tada, kai jis reguliariai kraunamas. Kitaip nei paprastas ar lengvasis hibridas, jis sukurtas taip, kad didelę dalį kasdienių kilometrų nuvažiuotų elektra. „SlashGear“ duomenimis, JAV rinkos modeliai vien elektra dažniausiai nuvažiuoja maždaug 30–65 km, o Europoje parduodamų naujesnių modelių kataloguose skaičiai būna didesni. Važiuojant vien benzinu, sąnaudos gerokai išauga. Plačiau — lengvojo hibrido trūkumai.
Praktiškiausia krauti namie. Daugumos įkraunamų hibridų baterija nedidelė, todėl per naktį ją galima įkrauti ir iš įprasto lizdo, tačiau ilgesnio nuotolio modeliams gali prireikti namų įkrovimo stotelės, o tai jau papildoma išlaida. Daugiabučio gyventojui, kuris automobilį stato kieme be jokio elektros lizdo, ši problema dažnai neišsprendžiama. Ar tada įkraunamas hibridas apskritai turi prasmę? Leidinys atsako tiesiai: neturint kur krauti namie ar darbe, verčiau rinktis kitą pavaros tipą. Tai patvirtina ir įkraunamo visureigio testas.
Greitkelyje baterija tampa balastu
Ilgoje kelionėje įkraunamo hibrido pranašumas greitai išsenka. Ištuštėjus baterijai, automobilis pereina į režimą, kai važiuoja daugiausia benzinu ir tik palaiko minimalų įkrovos lygį. Be to, jo baterija didesnė ir sunkesnė nei paprasto hibrido, todėl važiuojant benzinu ir sąnaudos būna didesnės.
Skirtumą gerai iliustruoja JAV aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenys apie 2026 m. „Kia Sportage“. Įkraunama versija, važiuojant vien benzinu, mišriu režimu nuvažiuoja 36 mylias vienu galonu, o paprastas priekiniais ratais varomas hibridas — 42 mylias. Perskaičiavus į europietiškus vienetus, tai apie 6,5 ir 5,6 l/100 km, arba maždaug 9 litrai benzino daugiau kas 1 000 km. EPA ciklas nėra tas pats, kas europinis WLTP, bet proporcija aiški. Kas dažnai važinėja tarp didžiųjų Lietuvos miestų, tam paprastas hibridas gali būti racionalesnis pasirinkimas.
Greitojo įkrovimo dažnai nėra
Dar vienas netikėtumas laukia prie viešų stotelių. Daugelis įkraunamų hibridų nepalaiko greitojo nuolatinės srovės (DC) įkrovimo. „SlashGear“ testuotas JAV rinkos 2026 m. įkraunamas „Kia Sportage“ kraunamas tik kintamąja srove, ir testuotojai tai įvardijo kaip trūkumą. Naujos kartos „Toyota RAV4“ įkraunamas hibridas JAV turi versijų su greituoju įkrovimu: jos nuo 10 iki 80 % pasikrauna maždaug per 35 minutes, o versijoms be jo prireikia 2,5–3,5 valandos. Leidinio teigimu, „Toyota“ greitąjį įkrovimą laiko svarbesniu Europos pirkėjams.
Jei vis dėlto planuojate pasikliauti viešomis stotelėmis, prieš pirkdami patikrinkite, ar konkreti versija turi CCS jungtį. Be jos pusvalandžio sustojimas gali virsti keliomis valandomis.
Įkraunamo hibrido trūkumai servise: dvi pavaros po vienu variklio dangčiu
J.D. Power 2026 m. JAV patikimumo tyrime įkraunami hibridai tarp visų pavaros tipų surinko daugiausia problemų — 281 problemą 100 trejų metų automobilių. Grynų elektromobilių rodiklis buvo 237, paprastų hibridų — 213, benzininių — 198. Tai apie 42 % daugiau nei benzininių. Tiesa, daugiausia viso tyrimo problemų susiję su informacijos ir pramogų sistemomis, ne su varikliais.
JAV energetikos departamento duomenimis, planinė įkraunamų hibridų ir benzininių automobilių priežiūra vienam kilometrui kainuoja daugiau nei elektromobilių. O baterija, kurios bijoma labiausiai, gali būti mažesnė bėda: 2024 m. Stanfordo universiteto ir SLAC laboratorijos tyrimo duomenimis, elektromobilių baterijos realiomis sąlygomis gali tarnauti iki 40 % ilgiau, nei rodo laboratoriniai bandymai. Didesnė rizika — sudėtingos pavaros remonto sąskaitos. Prieš skaičiuojant naudą, verta įvertinti ir hibrido priemokos atsipirkimą pagal savo metinę ridą.
Švaraus automobilio pažadas ir griežtėjantys matavimai
Didžiausias atotrūkis tarp katalogo ir realybės — emisijos. Organizacija „Transport & Environment“, išanalizavusi Europos aplinkos agentūros surinktus automobilių sąnaudų matuoklių duomenis, nustatė, kad 2023 m. įregistruotų įkraunamų hibridų realios CO2 emisijos buvo beveik penkis kartus didesnės nei oficialios. 2021 m. skirtumas siekė 3,5 karto, o 2024 m. duomenimis išaugo iki maždaug šešių kartų. Kadangi CO2 kiekis tiesiogiai susijęs su sudegintu kuru, tas pats atotrūkis matyti ir degalinėje.
ES į tai jau reaguoja. Nuo 2025 m. taikoma Euro 6e-bis tvarka daro prielaidą, kad elektra nuvažiuojama mažesnė kelio dalis, todėl oficialios naujų įkraunamų hibridų CO2 reikšmės didėja, o 2027 m. laukia kitas sugriežtinimas. Briuselis taisykles keičia etapais. Pirkėjai už degalus moka jau dabar. Lietuvoje lengvųjų automobilių registracijos mokestis skaičiuojamas pagal CO2 kiekį, todėl ilgainiui tai gali atsiliepti ir šiam mokesčiui.
Sunku nepastebėti, kad įkraunamų hibridų reputaciją labiausiai gadina ne technika, o kataloguose skelbiami skaičiai, kurių daugelis pirkėjų niekada nepasieks. Per artimiausią porą metų, griežtėjant matavimams, oficialūs duomenys turėtų priartėti prie realybės. Tada pirkėjams bus aiškiau, kam šis automobilis iš tiesų tinka: tiems, kas kasdien krauna bateriją namie ir daugiausia važinėja trumpais atstumais.
